Vizitai užsienyje 

2010 m. gegužės 14 d. pranešimas VIR

 

Gerbiami kolegos,

 

Labai svarbu, kad šiandien galime diskutuoti apie tai, kokia ateityje bus Europos saugumo ir gynybos politikos parlamentinė kontrolė.

 

Nuo Mastrichto sutarties Europos saugumo ir gynybos politika nukeliavo ilgą ir nelengvą evoliucijos kelią, nuo saugumo ir gynybos identiteto paieškų iki Bendros saugumo ir gynybos politikos. Šiame kelyje Vakarų Europos Sąjunga ir jos Asamblėja įnešė savo svarų indėlį.

 

Vakarų Europos Sąjungos Parlamentinė Asamblėja esmingai prisidėjo prie Europos saugumo ir gynybos architektūros kūrimo ir plėtros. Akivaizdu, jog netekus galios sutarčiai, pagal kurią buvo įsteigta Vakarų Europos Sąjunga, neturi likti parlamentinės kontrolės vakuumo. Parlamentai privalo užtikrinti parlamentinio dalyvavimo Europos saugumo ir gynybos politikoje tęstinumą.

 

Akivaizdu, jog Europos Sąjungos veiklos sritys per pastaruosius porą dešimtmečių žymiai išsiplėtė. Norint užtikrinti efektyvią naujai priskirtų kompetencijų parlamentinę kontrolę, vis labiau reikšmingu tampa nacionalinių parlamentų komitetų vaidmuo.

 

Logiškas ir nuoseklus žingsnis būtų KOZAK‘o (Europos reikalų komitetų konferencijos) evoliucija į svarbiausius politinius klausimus diskutuojantį ir koordinuojantį forumą. Todėl KOZAK‘as, atsižvelgdamas į ypatingą bendrosios saugumo ir gynybos politikos klausimo svarbą ir parlamentinės kontrolės šioje srityje tęstinumo būtinybę, galėtų neatidėliojant apsispręsti dėl reguliariai rengiamos komitetų konferencijos saugumo ir gynybos politikos temomis iniciavimo. Tokia konferencija, kurią galima rengti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pagrindu, galėtų rinktis du kartus per metus ir aptarti svarbiausius saugumo ir gynybos politikos klausimus.

 

Manome, kad naujų uždavinių sprendimas reikalauja ne tik sutelktų pastangų, bet ir tam tikros saugumo ir gynybos politikos priežiūros bei atskaitomybės nacionaliniams parlamentams. Skatiname plėsti ir sustiprinti parlamentų dialogą dėl Bendrosios saugumo ir gynybos politikos, remiantis ES Lisabonos sutarties nuostatomis.

 

Irena Degutienė,

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė