Kalbos 

EN  FR

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta Durbės mūšio 750-ųjų metinių minėjime


Mīļie kaimiņi – brālīši latvieši, [Mieli kaimynai – broliukai latviai]

Mieli tautiečiai, lietuviai,

Brangūs šventės svečiai,

 

Prieš 750 metų šioje vietoje įvyko garsusis Durbės mūšis, kurį tyrinėtojai vėliau pavadins istorijos stebuklu. Stebuklu todėl, kad prasčiau ginkluota žemaičių kariuomenė, padedama kuršių ir estų, sutriuškino stipriausią to meto pasaulyje karinę jėgą – jungtinę Livonijos ordino ir Švedijos karalaičio kariuomenę. Net Ordino kronikininkas Petras Dusburgietis stebėjosi, kaip turėjo būti išgąsdinta vokiečių ir jų sąjungininkų kariauna, kad riteriams traukiantis trys žemaičiai sugebėjo nukauti jų po šimtą.

 

Šiandien į šiuos įvykius ir pasakojimus apie juos žvelgiame iš 750 metų perspektyvos ir regime du svarbius Durbės mūšio akcentus.

 

Pirmiausia, Durbės mūšis yra mūsų protėvių paliktas ainiams istorinis liudijimas, kad ne visada laimi galingieji. Jei save pasaulio prievaizdais vadinančių galybių tikslai nėra kilnūs, tuomet tokiose kovose neretai įvyksta dvasiniai stebuklai.

 

Toli ieškoti nereikia: dar beveik visa mūsų karta, išskyrus jauniausiąją jos dalį, mena ir kitą istorijos stebuklą: 1990 ir 1991 metais daugelį galingųjų ir jų sąjungininkų nustebinusią ir sugluminusią Baltijos valstybių pergalę prieš tūkstantį kartų stipresnį priešą – prieš galingiausią to meto pasaulyje sovietų imperiją. Ar tai ne tas pats XIII amžiaus Durbės mūšio stebuklas, tik įvykęs, mūsų visų – latvių, lietuvių, estų – vėl pakartotas XX amžiaus pabaigoje?

 

Dar vienas pastebėjimas, kuriuo norėčiau su Jumis pasidalinti. Pergalė Durbės mūšyje lėmė anuomet pavergtų tautų atgimimą: po žemaičių, kuriems talkino kuršiai ir estai, triuškinančios pergalės sukilo ne tik žemaičių sąjungininkai mūšyje, bet ir žiemgaliai, prasidėjo didysis Prūsų sukilimas.

 

Jei ne ši pergalė, kažin ar šiandien Rietavo, Plungės, Kretingos, Palangos ir Klaipėdos gyventojus vadintume lietuviais. Jei ne žemaičių ir jiems į pagalbą perbėgusių kuršių ir estų pergalė Durbės mūšyje, kažin ar šiandien geografiniame žemėlapyje būtų žymimos Estija, Latvija ir Lietuva. Kažin, ar mūsų tautų nebūtų ištikęs giminingų prūsų likimas.

 

Tad nepamirškim: Durbės mūšio stebuklas - tai dvasinių jėgų šaltinis ir istorinė pamoka, kurią turėtume perduoti ateinančioms kartoms.  

 

Lai dzīvo brīva un neatkaryga Latvija![Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Latvija!] Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Lietuva!

 

Irena Degutienė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ