Kalbos 

2010 m. spalio 19 d. pranešimas VIR

(iš Seimo rytinio posėdžio)

 

Seime prasidėjo minėjimas, skirtas  Helsinkio proceso pradžios 35-mečiui ir jo pasekmėms Rytų Europai aptarti ir Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 m. pristatymui.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kreipdamasi į minėjimo dalyvius, pažymėjo 1975-ųjų metų Helsinkio Konferencijos ir jos baigiamųjų dokumentų svarbą Lietuvos tautinio išsivadavimo ir valstybės atkūrimo procesui: „Šiandieninį posėdį pradedame sugrįždami į istoriją – į trisdešimt penkerių metų ir vėlesnius įvykius, kurie lemtingai veikė ir keitė Europą ir visą pasaulį, neaplenkdami ir Lietuvos. Todėl nei į 1975-ųjų metų Helsinkio Konferenciją, nei į jos baigiamuosius dokumentus, nei į visą Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos darbą negalime žvelgti vien šaltu racionaliu žvilgsniu. Tai – ir Lietuvos laisvės bylos dalis, mūsų kelio į atgimimą, nepriklausomybės atkūrimą bei realizavimą dalis“, – pažymėjo Seimo Pirmininkė.

 

Pasak Seimo Pirmininkės „Tautų lygybė ir teisė apsispręsti savarankiškai, pareiga gerbti žmogaus teises ir laisves – šie ir kiti principai buvo neatsiejami Lietuvos tautinio išsivadavimo ir valstybės atkūrimo orientyrai. Šiais postulatais vadovavosi Vakarų valstybių vadovai ir diplomatai, nepripažindami Lietuvos okupacijos. Šiuos dokumentus realizuodami, drąsiausi okupuotos Lietuvos žmonės susikūrė į Helsinkio grupę ir siekė pranešti pasauliui apie tikrąją žmogaus teisių ir laisvių padėtį Sovietų Sąjungoje“.

 

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba

 

„Gerbiamieji minėjimo dalyviai ir svečiai,

Šiandieninį posėdį pradedame sugrįždami į istoriją – į trisdešimt penkerių metų ir vėlesnius įvykius, kurie lemtingai veikė ir keitė Europą ir visą pasaulį, neaplenkdami ir Lietuvos. Todėl nei į 1975-ųjų metų Helsinkio Konferenciją, nei į jos baigiamuosius dokumentus, nei į visą Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos darbą negalime žvelgti vien šaltu racionaliu žvilgsniu. Tai yra Lietuvos laisvės bylos dalis, mūsų kelio į atgimimą, nepriklausomybės atkūrimą bei realizavimą dalis.

 

Šiandien, iš laiko distancijos žvelgiant į Helsinkio baigiamąjį aktą, tikriausiai daug kam iš mūsų kyla nuostaba: kiek daug sutapimų tarp to, ką prieš trisdešimt penkerius metus deklaravo Europa bei pasaulis, ir tarp Lietuvos siekių dvidešimtojo amžiaus pabaigoje. Tautų lygybė ir teisė apsispręsti savarankiškai, pareiga gerbti žmogaus teises ir laisves – šie ir kiti principai buvo neatsiejami Lietuvos tautinio išsivadavimo ir valstybės atkūrimo orientyrai. Šiomis nuostatomis vadovavosi Vakarų valstybių vadovai ir diplomatai, nepripažindami Lietuvos okupacijos. Šiuos dokumentus realizuodami, drąsiausi okupuotos Lietuvos žmonės susikūrė į Helsinkio grupę ir siekė pranešti pasauliui apie tikrąją žmogaus teisių ir laisvių padėtį Sovietų Sąjungoje. Ir kokios skirtingos reakcijos už tai buvo sulaukta: okupacinė valdžia baudė kalėjimais, tremtimi, priverstiniu gydymu psichiatrijos ligoninėse. Tuo tarpu laisvasis pasaulis lietuvių, rusų, ukrainiečių Helsinkio grupes nominavo Nobelio taikos premijai. Neabejotina, kad Lietuvos kelias į dabartinį statusą – laisvą valstybę be svetimos kariuomenės – be šių organizacijų būtų buvęs ir sunkesnis, ir ilgesnis.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos vaidmuo išvedant sovietinę kariuomenę ir įtvirtinant Baltijos valstybių tarptautinį savarankiškumą skatina atiduoti pagarbą šiai organizacijai. Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ESBO - ne tik iššūkis Lietuvos užsienio politikai, bet ir simbolinė padeka šiai organizacijai.“

 

Į minėjimą pakviesti ir atvyko: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatai - Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, ESBO Parlamentinės Asamblėjos Prezidento Petros Efthymiou  vadovaujama delegacija,  Lietuvos Respublikoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, Helsinkio grupės nariai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, 45 Pabaltijiečių memorandumą pasirašiusieji, Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariai, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjai, kiti garbingi svečiai.

 

Vida Nacickaitė (2396203)

Ryšių su visuomene skyrius