2010 m. spalio 25 d. pranešimas VIR
„Gerbiamasis Konstitucinio teismo pirmininke,
Teisėjos ir teisėjai,
Malonūs minėjimo svečiai,
Man ypatingai malonu sveikinti tokią garbingą auditoriją ir kreiptis į tuos, kurie tikrai neabejingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jos istorijai, raidai, jos žodžiui ir dvasiai.
Lietuvos valstybė šiais metais minėjo daug Jubiliejų: pradedant svarbiausiu iš jų – dvidešimtosiomis Nepriklausomybės atkūrimo metinėmis – ir baigiant atskirų institucijų veiklos sukaktimis. Daugelyje minėjimų, pasisakymų bei vertinimų kaip tvirčiausias mūsų gyvenimo pamatas buvo minima Konstitucija. Per visą dabartinės Konstitucijos galiojimo laikotarpį ji iš tikrųjų įsitvirtino mūsų valstybėje kaip svarbiausias veiksnys, abejonių atveju leidžiantis padaryti galutines ir neginčijamas išvadas.
Nors dabartinei mūsų Konstitucijai tik 18 metų, Konstitucijos Lietuvoje turi ilgą istoriją. Mes turime pagrindo didžiuotis prieš visą pasaulį, kad pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje Konstitucija buvo priimta Seime. Tiesa, tai buvo Lietuvos-Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos), – Seimas, priėmęs Konstituciją („Valdymo įstatymą“) 1791 m. gegužės 3-ąją dieną. Tačiau ši Konstitucija kartu buvo Lietuvos valstybės, ypatingo lietuvių valstybinės tautos mentaliteto ženklas, ženklas žymintis Lietuvos Konstitucionalizmo pradžią.
Niekam nekelia abejonių Konstitucijos vaidmuo įtvirtinant Nepriklausomybę. Tartum medžio šaknys, iš kurių kyla kamienas ir šakos, Konstitucija tapo pagrindiniu įstatymu, reglamentuojančiu mūsų ūkinį, socialinį, politinį gyvenimą, visus jo aspektus. Per 18 metų Konstitucija ne kartą parodė ir įrodė savo galią. Ir tą įrodymą neretai sau pateikiame kaip argumentą, kad ne deklaracijomis, o iš tikrųjų esame teisinė valstybė.
Pastaraisiais metais nebuvo apsieita ir be Konstitucijos pataisų, leidusių mums pasiekti Lietuvos strateginių tikslų – narystės euroatlantinėse organizacijose, tačiau tai neabejotinai leidžia teigti, kad mūsų Konstitucija be viso kito – gyvas darinys. Ji nestovi vietoje, ji vystosi kartu su Lietuvos valstybe.
Kita vertus, šiandien prisimindama teismo procesus, kuriuose pagrindinį žodį tarė būtent Konstitucija, matau vieną tendenciją. Konstitucija mums tapo neginčijamu, realiai veikiančiu argumentu tam tikrose ribinėse situacijose, bylose, kurios kartais tampa rezonansinėmis ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos teisėtvarkoje. Visa tai – teigiama ir tęstina, tačiau aš pasigendu kasdienio, artimesnio kiekvienam piliečiui Konstitucijos dalyvavimo mūsų gyvenime, daugumos piliečių gebėjimo suprasti Konstituciją, jos teikiamas galias, jos veikimą.
Kalbant paprasčiau, matau problemą, kad daugeliui žmonių Konstitucija iki šiol lieka formaliu „pagrindiniu šalies įstatymu“ ir retorinių tezių rinkiniu, bet ne gyvenimo valstybėje ir visuomenėje pagrindu. Paradoksalu, bet kartais ir šiandien žmonės nustemba sužinoję, kad Konstitucija gali naudotis savigynai ne vienoje probleminėje situacijoje kaip galingu teisiniu ginklu, o daugelis įstatymais apibrėžtų pareigų yra susietos su teisėmis, kurių gynyba bei apsauga – ir Konstitucijos objektas.
Analizuojant Konstitucinio Teismo nutarimus, neretai tenka stebėtis, kad ir mes, politikai, nemokame skaityti svarbiausio Lietuvos dokumento – Konstitucijos. Konstitucinio Teismo dėka, mes taip pat mokomės, nors kartais ir nenorom, prieštaraudami, bet galiausiai – pripažindami, kad Konstitucinis Teismas buvo teisus.
Pastangos populiarinti Konstituciją visuomenėje, aiškinti jos vertę ir galią kartu leistų siekti dar kelių tikslų: ginti piliečių teises, mažinti problemiškai didelį atotrūkį tarp visuomenės ir teisėsaugos institucijų, mažinti nepasitikėjimą teisėtvarkos sistema. Itin svarbu, kad konstitucinio raštingumo, konstitucinės kultūros pagrindus gautų bei suvoktų ir ateityje mokėtų pasinaudoti kuo jaunesni žmonės – moksleiviai, studentai.
Esu įsitikinusi, kad kiekvienai valdžios institucijai griežtai vadovaujantis Konstitucija, joje įdiegtos teisės bei laisvės palaipsniui priartėtų prie kiekvieno šalies piliečio.
Realus žingsnis populiarinant pagrindinį įstatymą, manau, yra jau tradicija tapęs Konstitucijos egzaminas. Džiugu ir pagirtina, kad daugybė žmonių visoje Lietuvoje gali pasitikrinti savo žinias. Nors nugalėtojais tampa tik kai kurie iš jų, bet iš tikrųjų laimi visi, nes auga žmonių išmanymas, auga visuomenės žinios ir konstitucinė kultūra, tiesiog bendroji kultūra.
Todėl norisi tikėti, kad Konstitucija iš tiesų galiausiai taps tuo skydu, tuo ramsčiu visiems ir kiekvienam atskirai ginančiam savo teises. Tai pakeltų Konstituciją į pelnytas aukštumas ir mūsų vaikams net nebekiltų mintis, kad įmanoma elgtis priešingai, nei liepia Konstitucija.
Dėkoju visiems čia susirinkusiems. Linkiu kuo geriausios kloties ir prasmingo darbo. Sveikinu Jus visus su Lietuvos Konstitucijos diena!“
Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
