2011 m. kovo 11 d. pranešimas VIR
Mieli ir brangūs šventės dalyviai,
Vilniečiai ir sostinės viešnios ir svečiai,
Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Mintimis grįžtame į ankstyvą 1990-ųjų pavasarį, kai mūsų Lietuvos Aukščiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas paskelbė žinią: Lietuvos valstybė yra! Mes grįžtame į demokratinių šalių šeimą. Grįžtame tęsti prievarta nutrauktos savo istorijos, grįžtame vėl būti Europos dalimi.
Tą istorinį vakarą tikriausiai nebuvo tokių, kurie išgirstą žinią būtų priėmę vien kaip oficialų pranešimą. Kovo 11-oji pirmiausiai palietė ir sujaudino mūsų žmogiškąją pusę: nuoširdžiai džiaugėmės, juokėmės ir verkėme, jautėmės laimingais žmonėmis. Žinau, kad tokio jausmo pakartoti neįmanoma.
Tačiau labai norėčiau, kad ir šiomis dienomis skambančias kalbas, skirtas istorinei Kovo 11-ajai ir Nepriklausomybės atkūrimo Aktui, išgirstume ne tik kaip oficialius žodžius, o kaip gyvą istorijos atspindį, gyvą praeities, dabarties ir ateities jungtį. Kad kiekvienas atvira širdimi jaustume savo vietą istorinėje tautos ir valstybės raidoje ir dabartyje.
Todėl, kad to reikia Lietuvai šiandien, reikėjo prieš dvidešimt vienerius metus, reikėjo visais laikais. Kad ateitume į Kovo 11-ąją, Lietuvos istorijoje turėjo būti Vasario 16-oji ir tarpukario Lietuvos Respublika, pokario kovos ir disidentų veikla, daugybės žmonių mintys ir darbai, daugybė laisvės gynėjų aukų.
Todėl Kovo 11-oji turėtų būti, ir, tikiu, visada bus ne tik oficiali valstybės šventė, bet ir tikra kiekvieno geros valios žmogaus šventė. Visų, kurie negaili fizinių nei dvasinių jėgų, kantriai dirba, augina vaikus ir mato tokio gyvenimo grožį bei tiki jo prasmingumu, šventė.
Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų ir nuoširdžiai sveikinu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
