2011 m. rugsėjo 10 d. pranešimas VIR
Mieli kolegos,
Mūsų rudens sesijos pradžia sutampa su skaudžiu atminimu: rytoj pasaulis minės Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių prieš Jungtines Amerikos Valstijas dešimtąsias metines. Šie įvykiai pakeitė daug ką ir privertė vėl ir vėl permąstyti kertines vertybes, vėl iš naujo atrasti tuos pamatus, ant kurių laikosi mūsų tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas. Ir šiandien, praėjus dešimtmečiui, negyjančios išpuolių žaizdos vėl kraujuoja visų, kurie per šį nusikaltimą neteko savo artimųjų, širdyse.
Pagerbkime jų ir visų terorizmo aukų atminimą tylos minute.
Ačiū.
Mieli kolegos,
Sveikinu Jus po vasaros grįžusius į Seimo plenarinių posėdžių salę ir pradedančius jau septintąją šios kadencijos Seimo sesiją. Tikiuosi, esate pailsėję, pilni energijos, ką, beje, rodo ir rekordinis Seimo narių registruotų projektų skaičius, tačiau apie pačius projektus kalbėsiu kiek vėliau.
Džiaugiuosi, kad dalis Jūsų sugrįžote į atsinaujinusius savo kabinetus pirmuosiuose rūmuose, kad per vasarą sugebėjome, kaip pašmaikštavo kolegė Loreta Graužinienė, dar vieną parlamento dalį atkovoti iš sovietmečio ir pirmąkart nuo tų laikų atlikti ten kapitalinį remontą.
Malonu, kad mūsų gretas netrukus papildys ir naujas kolega, beje, jau turintis šiek tiek parlamentaro patirties, Klaipėdoje Danės apygardoje laimėjęs Naglis Puteikis.
Malonu ir tai, kad mūsų šios sesijos pradžia sutampa su tarptautiniu Lietuvos atkurtos nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-ečiu, kurį šiandien 14 val. minėsime Kovo 11-osios salėje ir kuriame tikiuosi Jus visus išvysti.
Mieli kolegos, pradedame septintąją Seimo sesiją, o tai reiškia, kad realiai mums liko vieneri metai iki kadencijos pabaigos ir per šiuos metus dar turime ir galime nuveikti nemažai svarbių, nepabaigtų darbų. Kita vertus, tai reiškia, kad liko tik metai iki rinkimų ir iš patirties žinome, kad ta paskutinė kadencijos distancija būna pati audringiausia, kai neretai apygardiniai interesai užgožia visos Lietuvos reikalus, kad neretai norai ir pažadai viršija realias galimybes ir kai rinkimų varžytuvės vis dažniau persikelia į plenarinių posėdžių salę.
Labai tikiuosi, kad tokių reiškinių šįkart matysime mažiau, kad visi suvoksime, jog sunkmetis dar nėra galutinai pasibaigęs, finansinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje dar labai įtempta ir dar negalime pilnai atleisti diržų ir patenkinti visų troškimų. Prašau visų atsižvelgti į mūsų karčias pamokas 2007 metų rudenį, kai priimtas nerealus, smarkiai išlaidaujantis 2008 metų biudžetas vos nenuvarė visos valstybės į bankrotą ir vėliau buvo pavadintas puota maro metu.
Mieli opozicijos atstovai, puikiai suprantami Jūsų norai parodyti rinkėjams, kad jūs valdytumėte valstybę geriau, puikiai suprantamos jūsų pastangos pasirodyti, kaip stipriai kaunatės už kiekvieną socialinę grupę ar lengvatą, tačiau prašau taip pat nepamiršti, kad jei per rinkimus rinkėjai jumis pasitikės ir jūs imsite valdyti bankrutuojančią valstybę, nedaug turėsite galimybių išpildyti savo pažadus jiems. Todėl labai prašau visų toliaregiškumo, valstybinio požiūrio ir aiškaus realybės suvokimo. To paties linkiu ir valdančiosios koalicijos atstovams.
Mieli kolegos, suprantu, kad visi esame dar pilni vasaros įspūdžių, kad dauguma mūsų, kaip ir visa Lietuva, gyvename krepšiniu, tačiau turime savo darbą pradėti Konstitucijos numatytu laiku. Tikiuosi susikaupimo ir susiklausymo nuo pirmųjų dienų, labai tikiuosi, kad mokėsime ne tik kalbėti, bet ir girdėti vieni kitus, kad mūsų darbas būtų konstruktyvus ir naudingas, kad asmeniškumus paliksime už šios salės ribų ir savo darbe vadovausimės tuo pačiu šūkiu, kaip ir mūsų krepšinio rinktinė: Mes už Lietuvą.
Pabaigai noriu visų Jūsų vardu pasveikinti gausų būrį mūsų kolegų, kurie šią vasarą atšventė savo apvalius ir pusapvalius jubiliejus.
