2011 m. lapkričio 25 d. pranešimas VIR
Gerbiamosios Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkės,
Baltijos Asamblėjos pirmininkai, dalyviai ir svečiai,
Susitinkame, pratęsdami daugiau nei du dešimtmečius trunkančias tradicijas. Nors Baltijos Asamblėja formaliai įkurta buvo tik 1991 metais, tačiau svarbiausi politiniai sprendimai priimti dar dainuojančių revoliucijų metu.
1988 m. rugsėjo 3 dieną Baltijos valstybių išsivaduojamieji judėjimai surengė bendrą akciją Apkabinkime Baltiją. Tai buvo pirmoji kregždė, pranašaujanti esmines permainas ir liudijanti: Baltijos tautos suvokė, kad jų stiprybė vienybėje.
1989 m. Taline buvo priimta Baltijos Tautų teisių deklaracija, kurioje buvo skelbiama teisė apsispręsti ir laisvai nustatyti savo politinį statusą, teisė išsaugoti ir ugdyti savo kultūrą ir savitumą.
1989 metais 620 kilometrų nusidriekęs Baltijos kelias, sukvietęs daugiau nei 2 milijonus žmonių, pademonstravo siekį būtų laisviems ir nepriklausomiems, parodė Baltijos tautų sugebėjimą susitelkti gyvybiškai svarbiam bendram tikslui ir kad šio tikslo siekis turi nepaprastą galią, prieš kurią gali griūti imperijos.
Baltijos tautų piliečiai nepabūgo ir savo veiksmais paneigė tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios grasinimus, kad Pabaltijyje vykstantys separatistiniai padariniai Baltijos tautoms bus katastrofiški.
Užsimezgęs trijų tautų bendradarbiavimas nenutrūko ir iškovojus laisvę. 1990 m. gruodžio 1 d., Vilniuje Aukščiausioje Taryboje posėdžiavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos Parlamentai. Buvo priimti dokumentai, kuriuose reikalaujama nutraukti Sovietų Sąjungos kariuomenės jėgos demonstravimą ir smurtą, išvesti okupacinę kariuomenę. Šiame posėdyje buvo nutarta įkurti Baltijos Asamblėją, kurios 20-metį šiandien kaip tik ir minime. Primenu istorinį faktą, kad ji įkurta 1991 m. lapkričio 8 dieną.
Tai buvo istorinio lūžio ir didžiųjų išmėginimų laikas. Ir šiandien malonu prisiminti, kad sunkiomis dienomis trys sesės prie Baltijos jūros padėjo viena kitai. Tada puikiai supratome, kad, kritus vienai Baltijos respublikai, kris ir kitos, ir kad mūsų jėga slypi bendruose veiksmuose. Buvome pakankamai brandūs, kad neleistume sovietams pasinaudoti romėnų posakiu skaldyk ir valdyk.
Šiandien turbūt niekam nekyla abejonių, kad Baltijos Asamblėja yra puikus istorinis trijų Baltijos sesių bendradarbiavimo simbolis. Tačiau šiandien šis darinys rimtų iššūkių akivaizdoje ir rimtų sprendimų bei apsisprendimo kryžkelėje.
Deja, tačiau tai faktas: realiai vienybės tarp trijų Baltijos šalių yra mažiau, nei apie ją kalbama. Kartais varžybos dėl nereikšmingų detalių užgožia visas bendradarbiavimo galimybes. Mes dažnai reikalaujame, kad svarbiausiais klausimais ES ar NATO kalbėtų vienu balsu, tačiau patys tai darome ne visada. O juk iš esmės visais strateginiais tarptautinių santykių ir ekonominiais klausimais Baltijos šalių interesai visiškai sutampa. Galbūt šis mūsų susitikimas tinkamiausia vieta mėginti išsiaiškinti, ko gi nuolat pritrūksta, kad mūsų balsai skambėtų ne pavieniai, o bendrai?
Baltijos Asamblėja turėtų ieškoti būdų, kaip suteikti naują postūmį bendros Baltijos šalių tapatybės ir užsienio bei saugumo politikos kūrimuisi. Tai ilgainiui leistų mums kalbėti apie Baltijos šalis kaip saugumo bendruomenę, kurioje vienai šaliai kylančios saugumo, ekonominės ar politinės problemos būtų vertinamos kaip problema ir kitoms Baltijos šalims. Istorinės tarpukario ir dainuojančių revoliucijų pamokos liudija: tik būdamos vieningos Baltijos šalys gali išvengti geopolitinių suiručių.
Vienas iš svarbiausių iššūkių šiandien energetinio saugumo problema. Turime rasti geriausius ir greičiausius būdus mažinti visiškos priklausomybės nuo dujų importo problemą, paskatinti konkurenciją dujų sektoriuje ir spręsti vertikalių monopolijų klausimą. Be to, Baltijos šalys vis dar integruotos į Rytų Europos elektros energetinę sistemą, o ne į Europos Sąjungos. Todėl Baltijos šalių susitarimas dėl strateginio tikslo sustiprinti savarankiškus elektros energijos gamybos pajėgumus ir sinchroniškai įsijungti į Europos kontinentinę energetinę sistemą itin svarbus.
Turime suprasti, jog be energetinės nepriklausomybės nepasieksime ir galutinio politinės nepriklausomybės įtvirtinimo. Ir tai negali būti atskirai suvokiamos ir atskirai sprendžiamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemos.
Esame susieti ne tik bendros geografijos ir istorinės praeities, bet ir bendros dabarties.
Todėl dar sykį kartoju: tiek, kiek rasime sutarimo ir susitelkimo šiuo ir kitais aktuliais klausimais, tiek gero ir pažangaus ir padarysime savo dabarčiai ir savo ateičiai, savo šalims, visam Baltijos regionui, visai Europai. Tad būkime Baltijos asamblėja ne tik simboline geografine, bet ir vienijančia šio žodžių junginio prasme.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė
