Kalbos 

EN  FR

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, Laisvės gynėjų dienai skirtoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje


Brangūs Lietuvos žmonės,

Vilniečiai ir miesto svečiai,

 

Šiandien jau 21 kartą minime mūsų istorinę Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. 1991-aisiais skubėjome ginti savo laisvės – prie spaudos rūmų, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato.

 

O jų netekus – gelbėjome parlamentą, sausio 13-osios rytą virtusį laisvės sala, aplink kurią suko ratus žlegantys okupantų tankai.  Ir išgelbėjome – savo laisvę ir tiesą, savo žmoniškąjį, tautinį ir valstybinį orumą. Savo Lietuvą.

 

Todėl šiandien keliamos vėliavos pirmiausia reiškia pagarbą ir dėkingumą tiems, kurie padėjo galvas už laisvę. Kurie savo gyvybėmis sumokėjo už visą tautą, už jos teisę gyventi laisvoje valstybėje.

 

Mielieji,

 

žodis „vėliava“ yra giminiškas žodžiui „vėlė“. Nes vėliava senovės kovose būdavo ženklas vėlėms, kur reikia skubėti ir padėti lietuviams kovoti su priešu. Ko gero, taip galima pasakyti ir apie mūsų laisvės kovas 1991-aisiais. Okupantai buvo ginkluoti tankais ir automatais, o mes – tik vėliavomis, tik dainomis ir maldomis, tik tautine atmintimi.

 

Tačiau mes nugalėjome! Ir šiandien kylančios vėliavos – irgi ženklas visų laikų Lietuvos laisvės gynėjams ir jų dvasiai: Lietuva yra! Lietuva yra laisva! Lietuva atsimena ir visada atsimins, kam ji turi būti dėkinga už savo galimybę gyventi tiesoje.

 

Kaip senais laikais link vėliavų į kovos lauką skubėdavo vėlės, taip šiandien link šių vėliavų skrieja mintys žmonių, gyvenančių visoje Lietuvoje ir užsienyje. Mintys, kupinos dvasios šviesos, dėkingumo ir pagarbos. 

 

Amžina šlovė ir dėkingumas laisvės gynėjams ir kritusiems už laisvę! Tegyvuoja laisva Lietuva!

 

Irena Degutienė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ