Brangūs Lietuvos žmonės,
Vilniečiai ir miesto svečiai,
Šiandien jau 21 kartą minime mūsų
istorinę Sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dieną. 1991-aisiais skubėjome ginti savo
laisvės prie spaudos rūmų, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato.
O jų netekus gelbėjome parlamentą,
sausio 13-osios rytą virtusį laisvės sala, aplink kurią suko ratus žlegantys okupantų
tankai. Ir išgelbėjome savo laisvę ir
tiesą, savo žmoniškąjį, tautinį ir valstybinį orumą. Savo Lietuvą.
Todėl šiandien keliamos vėliavos
pirmiausia reiškia pagarbą ir dėkingumą tiems, kurie padėjo galvas už laisvę. Kurie
savo gyvybėmis sumokėjo už visą tautą, už jos teisę gyventi laisvoje valstybėje.
Mielieji,
žodis vėliava yra giminiškas
žodžiui vėlė. Nes vėliava senovės kovose būdavo ženklas vėlėms, kur reikia
skubėti ir padėti lietuviams kovoti su priešu. Ko gero, taip galima pasakyti ir
apie mūsų laisvės kovas 1991-aisiais. Okupantai buvo ginkluoti tankais ir
automatais, o mes tik vėliavomis, tik dainomis ir maldomis, tik tautine
atmintimi.
Tačiau mes nugalėjome! Ir
šiandien kylančios vėliavos irgi ženklas visų laikų Lietuvos laisvės gynėjams
ir jų dvasiai: Lietuva yra! Lietuva yra laisva! Lietuva atsimena ir visada
atsimins, kam ji turi būti dėkinga už savo galimybę gyventi tiesoje.
Kaip senais laikais link vėliavų
į kovos lauką skubėdavo vėlės, taip šiandien link šių vėliavų skrieja mintys
žmonių, gyvenančių visoje Lietuvoje ir užsienyje. Mintys, kupinos dvasios
šviesos, dėkingumo ir pagarbos.
Amžina šlovė ir dėkingumas
laisvės gynėjams ir kritusiems už laisvę! Tegyvuoja laisva Lietuva!
Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininkė
