2012 m. birželio 14 d. pranešimas VIR
Mieli ir brangūs Lietuvos žmonės,
Šiandien, Gedulo ir vilties dieną, mintimis grįžtame į Antrojo pasaulinio karo laikus, kai Lietuva dvejus metus iš eilės patyrė pačius skaudžiausius išgyvenimus. 1940-ųjų birželio 15-oji: sovietų ultimatumas, pirmosios aukos, okupacija. 1941-ųjų birželio 14-oji: masiniai trėmimai, tūkstančiai aukų.
Lietuvos mokytojai ir ūkininkai, karininkai ir studentai, valstybės tarnautojai ir politikai, šie žmonės buvo prievarta atskirti nuo savo artimųjų, Tėvynės, tačiau dvasia liko Lietuvoje ir žadino kovai čia likusius. Ir jeigu Lietuva po 50 metų vis dėlto laimėjo istorinę bylą, tai neabejotinas dvidešimtojo amžiaus vidurio aukų nuopelnas.
Todėl Birželio 14-oji mums visada reikš gedulą, primindama tautos netektis, tūkstančius paaukotų gyvenimų, sulaužytų likimų. Tačiau kartu tai visada reikš ir viltį tą, kuri mus stiprina ir telkia šiandien, tą, kuri ruseno ir pačiais tamsiausiais Lietuvai laikais. Viltį, kuri veda į tiesą, kuri nugali baimę ir melą.
Nuoširdžiai lenkiuosi, pagerbdama vardus ir atminimą visų, kurie šią viltį savo gyvybės ar savo likimo kaina pavertė tikrove, kurie pasiaukojo savo tautai ir valstybei. Mes, Lietuvos žmonės, savo išėjusiems gentainiams linkime: Amžintoji šviesa Jums tešviečia.
Tešviečia visiems laisvės gynėjams dieviškoji Amžinoji šviesa, o kartu mūsų dėkingumo ir pagarbos šviesa. Tešviečia ir teapšviečia mūsų istorijos skaudulius, o kartu mūsų viltį, visų laikų Lietuvos laisvės viltį!
Saulė Eglė Trembo,
Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)239 6203)
