2009 m.
spalio 14 d., Europos Parlamentas, Briuselis
Gerbiamas Europos Parlamento Pirmininke,
Gerbiami Baltijos šalių kolegos,
Akademinės bendruomenės atstovai ir svečiai,
Džiaugiuosi galėdama atidaryti šią tarptautinę konferenciją, skirtą
mūsų bendrai istorinei atminčiai. Man ypač malonu, kad šis renginys vyksta
Briuselyje – mieste, tapusiame susivienijusios Europos simboliu.
XX amžiaus Europos istoriją paženklino dviejų totalitarinių režimų –
nacizmo ir stalinizmo – įsigalėjimas. Šiemet pažymime dvi simbolines datas,
ženklinančias Europos suskaldymą ir Europos suvienijimą: tai 70–osios
Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo ir 20–tosios Geležinės uždangos atvėrimo
metinės.
Esu tikra, kad visų mūsų siekis – bendra Europa, apimanti 27 skirtingas
istorines patirtis, ir besiremianti vieninga istorijos samprata. Dėl šios
priežasties svarbu turėti ir vieną bendrą požiūrį į totalitarinių režimų
nusikaltimus, pamynusius visuotines žmogaus teises ir laisves.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad sovietinė okupacija bei Stalino
laikų teroras iš Lietuvos atėmė kas trečią šalies gyventoją. Jei ne karas ir ne
okupacija, šiandien Lietuvoje gyventų ne 3,4 mln., bet apie 5 mln. gyventojų –
maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Suomijoje ar Danijoje. Mums tai ypač
skaudūs faktai, tačiau svarbu suvokti, kad stalinizmo nusikaltimų vertinimas
svarbus ne tik Baltijos valstybėms ar Rytų bei Vidurio Europai – esu
įsitikinusi, kad adekvatus totalitarinių režimų nusikaltimų ir, svarbiausia, jų
sukeltų pasekmių įvertinimas turi tapti bendro europinio identiteto, bendros
vertybių sistemos dalimi. Tai istorinis šansas geriau suvokti mūsų pačių istorinį
kelią ir Europoje atstatyti teisingumą!
Noriu pasidžiaugti pirmaisiais mūsų visų bendrų pastangų rezultatais:
Europos Sąjungos Taryba priėmė itin svarbią deklaraciją, smerkiančią
totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus; Europos Komisijos ir Europos Sąjungai
pirmininkavusių valstybių dėka įvyko Europos Sąjungos lygmens viešieji
klausymai, skirti totalitarizmo temai; Europos Sąjungos užsienio reikalų
ministrai Tarybos išvadose pabrėžė, kad Europa turi išlaikyti istorinę atmintį,
be kurios neįmanomas susitaikymas. Labai džiaugiuosi, kad šiame procese buvo
aktyvus ir Europos Parlamentas, paraginęs Europos Sąjungos valstybes nares
rugpjūčio 23–iąją paskelbti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminties diena.
Tikiu, kad artimiausiu metu pavyks įsteigti Europos atminties ir sąžinės
platformą, kuri skatintų glaudesnį totalitarinių režimų tyrimų centrų
bendradarbiavimą ir gilesnį šio klausimo suvokimą.
Esu įsitikinusi, kad privalome tęsti pradėtus darbus, siekdami
išsaugoti istorinę atmintį ir, visų svarbiausia, gilinti visuomenės, ypač
jaunosios kartos, žinias ir supratimą apie tai, ką išgyveno didelė dalis mūsų,
Europos Sąjungos piliečių. Tik tokiu būdu sustiprinsime tarpusavio supratimą,
užkirsime kelią netolerancijai, ekstremizmui bei panašių įvykių pasikartojimui
ateityje.
Šio proceso tęstinumo svarbą pabrėžė ir Europos Sąjungos lyderiai. Tai
ypač svarbi politinė žinia ir kartu patvirtinimas, kad einame teisingu keliu.
Įgyvendinant šį sprendimą, labai svarbu, kad totalitarizmo klausimas būtų
įtrauktas ir į šiuo metu rengiamą Stokholmo programą teisingumo ir vidaus
reikalų srityje. Tik taip šiam klausimui galėsime užtikrinti deramą vietą
Europos Sąjungos darbotvarkėje.
Norėčiau pabrėžti, kad sovietų ir nacių totalitarizmo įvertinimas
anaiptol nėra vien istorinis reikalavimas. Tai mano atsakymas tiems, kurie
teigia, kad praeitis esanti vien istorikų reikalas. Praeitis gali būti ir
istorikų reikalas, bet teisingumas yra politinis principas, todėl tai –
politinių bendruomenių reikalas, taip pat ir visos ES bendras reikalas.
Teisingumo siekianti politinė ir moralinė europiečių Sąjunga privalo
remtis universaliais ir antlaikiškais vertybiniais pamatais. Be jų teisingumas
vienaip atrodytų pirmadieniais ir kitaip antradieniais - nelygu vertinimo diena
ir vertintojo politinė nuotaika. Turime suvokti, kad didžiausia XX a. tironija
– sovietų ir nacių totalitarizmas – yra vertintina ne tik istoriškai, bet ir
universaliai, antlaikiškai, moralės ir politinės išminties pagrindais.
Gerbiamieji,
Neturėdami bendro požiūrio į politinį teisingumą ir ignoruodami dalies
Europos valstybių istoriją negalėsime kalbėti apie tvirtos, darnios ir
vieningos politinės – ar juolab moralinės – Sąjungos kūrimą. Tikiu, kad šis
renginys bus dar vienas žingsnis bendro požiūrio link ir leis geriau suvokti
istorinį kelią nuo Molotovo–Ribentropo pakto iki Berlyno sienos griūties,
komunistinės priespaudos istorijai suteikiant deramą vietą Europos atmintyje.
Baigdama norėčiau nuoširdžiai padėkoti Europos Parlamento pirmininkui
Ježiui Buzekui už tai, kad maloniai sutiko globoti šį renginį, taip pat Europos
Sąjungos „pirmininkei“ Švedijai bei Europos Komisijai už tai, kad palaikė šią
Baltijos valstybių iniciatyvą.
Dėkoju už dėmesį ir linkiu turiningų diskusijų!
Irena Degutienė,
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
