Kalbos 

2009 m. lapkričio 17 d. pranešimas VIR

(iš Seimo plenarinių posėdžių)

 

RYTINIS POSĖDIS

 

Šiandien, lapkričio 17 d., sukanka vieneri metai, kai į pirmąjį posėdį susirinko X Seimas. Šia proga Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apžvelgė pirmųjų šios kadencijos Seimo darbo metų rezultatus bei įvardino prioritetus, kuriais vadovausis toliau eidama Seimo Pirmininkės pareigas:

 

„Mieli Kolegos,

Gerbiamieji Seimo nariai!

Sveikinu Kolegas pirmųjų šios kadencijos Seimo darbo metų sukakties proga!

 

Visų pirma dėkoju Jums už bendrą darbą, už bendras pastangas sąžiningai vykdyti žmonių patikėtas pareigas. Per šiuos metus dažnai rimtai ginčydamiesi ar pasipykdami, kartais ir pasišypsodami, nuėjome nelengvą kelią. Tikiuosi ir linkiu, kad mūsų visų tolimesnis darbas Seime būtų darnesnis, kokybiškesnis, labiau įkvėpiantis ir suteikiantis vilties.

 

Prieš metus mes, Lietuvos žmonių atstovai, Prezidento dekretu buvome sukviesti į pirmąjį šios kadencijos Tautos atstovybės posėdį. Pabrėžiu žodį sukviesti, nes esame Seime tik todėl, kad Lietuvos žmonės suteikė mums savo įgaliojimus atstovauti jiems.

 

Todėl kreipiuosi į Jus norėdama ne tik atidžiau pažvelgti į pirmuosius šios kadencijos Seimo darbo metus, bet ir įvardyti kai kuriuos principus bei prioritetus, kuriais vadovausiuosi toliau vykdydama man pavestas Seimo Pirmininkės pareigas. Tikiuosi Jūsų palaikymo ir talkos bendram darbui visos valstybės labui.

 

Prieš metus Seimas darbą pradėjo sudėtingomis sąlygomis – pasaulinės ekonominės krizės metu. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Seimui teko uždavinys subalansuoti valstybės biudžetą taip, kad valstybė galėtų užtikrinti pagrindinius finansavimo poreikius ir stabilizuoti mokesčių sistemą. Dėl šios priežasties buvo būtina imtis sudėtingų ir nepopuliarių sprendimų – mokesčių didinimo. Pagrindinį finansinį šalies dokumentą Seimas šiemet tikslino du kartus ir mažėjant valstybės biudžeto pajamoms, buvo mažinamos ir išlaidos. Mažinome ir savo atlyginimus, ir savo išlaidas. Taip pat sumažinome valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginių algų ir atlyginimų koeficientus.

 

Seimas šiemet priėmė labai svarbų, ilgai svarstytą ir diskutuotą Mokslo ir studijų įstatymą, iš esmės keičiantį mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą, užtikrinant pagrindinius mokslo ir studijų kokybės principus. Be abejo, sulaukta kritikos, ir pagrįstos. Atsižvelgiant į ją, reikės tobulinti šį įstatymą, bet bent jau pagaliau pajudėjome iš ilgo trypčiojimo vietoje.

 

Lietuvos visuomenę ypač žeidžia išsikerojusi korupcija. Todėl atnaujinome Nacionalinės kovos su korupcija programą, nustatėme naujus kovos su korupcija prioritetus ir uždavinius bei konkrečias priemones, kuriomis remiantis jie bus įgyvendinti.

 

Noriu paminėti ir sprendimą keisti apskrities valdymo modelį – nuo kitų metų vidurio Lietuvoje nebeliks apskričių viršininkų, jų pavaduotojų ir administracijų. Taip pat priimtos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, kuriomis numatoma išplėsti viešųjų darbų taikymo sritį ir dalyvių sąrašą bei papildomus finansavimo šaltinius.

 

Ilgus metus buvo skundžiamasi, kad gyventojai už dujas moka pernelyg daug ir jų kaina nekrinta mažėjant dujų kainai rinkoje. Todėl parlamentas įtvirtino nuostatą, kad dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus turi nustatyti kas pusę metų, taip lanksčiau reaguojant į pokyčius rinkoje. Taip pat Seimas, siekdamas užtikrinti ilgalaikę valstybės paramos teikimo perspektyvą, patikslino valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, lėšų kaupimą daugiabučiams namams atnaujinti

 

Siekdamas sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbo augimui, Seimas priėmė Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma išplėsti viešųjų darbų taikymo sritį ir dalyvių sąrašą bei papildomus finansavimo šaltinius.

 

Visa tai – tik dalis šio Seimo nuveiktų darbų, tačiau jie yra ypač svarbūs Lietuvos žmonėms. Manau, kad apie tokius darbus turėtume kalbėti daugiau ir aktyviau pristatyti juos savo rinkėjams.

 

Tačiau per šiuos metus būta ne vien šviesių spalvų. Deja, iki trečios valandos nakties užsitęsęs pirmasis šios kadencijos Seimo posėdis tapo tarsi nelemtu ženklu, lydėjusiu dar ne vieną sprendimą, kurį teko vėliau taisyti. Akmenų mėtymas į Seimo langus praėjusią žiemą, prabangių automobilių nuoma ir netinkamas parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimas, net ir neleistinai ilgai užsitęsusios diskusijos apie šių lėšų susimažinimą liudija, kad per mažai bendraujame su mus rinkusiais žmonėmis, nejaučiame jų nuotaikų ir gyvenimo. Kad mums, Lietuvos žmonių atstovams, trūksta kartais kuklumo ir savikritiškumo.

 

Prieš 20 metų Aukščiausioji Taryba buvo tikra Tautos atstovybė, kurią piliečiai gynė pasirengę aukoti savo gyvybę ir pralieti savo kraują. Tačiau dabar tenka su liūdesiu konstatuoti, kad Seimą ir Lietuvos žmones atskyrė susvetimėjimas, nepasitikėjimas ir nesusikalbėjimas.

 

Kažkas tikrai yra negerai, jei į Seimą žmonės eina ne su pasiūlymais, o su akmenimis, jei į parlamentą žiūrime kaip į kovos lauką ar net tarpusavio įžeidinėjimų vietą. Suprantu, kad Seimo nariai yra pakankamai skirtingi, nes skirtingi ir mus išrinkę piliečiai. Tačiau esu įsitikinusi, kad kasdien privalome peržengti savuosius skirtumus ir rasti tarpusavio sutarimą. Todėl kviečiu ir poziciją, ir opoziciją būti aktyvesnėmis savo idėjomis ir nuosaikesnėmis siekiant susitarimo.

 

Kolegos,

 

Kitais metais minėsime Nepriklausomos valstybės atkūrimo dvidešimtmetį. Ši kertinė mūsų bendro tautos ir visuomenės gyvenimo data dar kartą primena, kad čia – Seime – buvo paskelbta Nepriklausomybės deklaracija, kad čia buvo padėti valstybės pamatai ir įtvirtintos svarbiausios laisvos Lietuvos nuostatos.

 

Lietuvos valstybę kuria Tauta, aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai per demokratiškai išrinktus savo atstovus, Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys – tai ne abstraktūs šūkiai, tai šiuose rūmuose paskelbtos ir visų piliečių visuotiniame referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos žodžiai.

 

Todėl vienas iš svarbiausių mano siekių bus, kad Seimas vėl taptų vieta, kur vyktų ne tušti ginčai ir beprasmiai pasirodymai. Čia turi būti varžomasi idėjomis, kurios leistų priimti geriausius šaliai sprendimus.

 

Ypač svarbu atkurti glaudų ryšį tarp piliečių ir Seimo. Prisiminkime, kad nuo pat Atgimimo metų sklandė idėja sukurti Tautos namus, kuriems vis neatsirasdavo Lietuvoje vietos. Esu įsitikinusi, kad Seimas gali būti ta vieta, kur veiktų tikrieji Tautos namai, į kuriuos vėl sugrįžtų Tauta.

 

Tačiau Seimas taip pat turi susigrąžinti jam Tautos patikėtas ir Konstitucijoje numatytas galias bei atsakomybę ir taip sugrąžinti Konstitucines visuomenės teises ir galias kurti valstybę. Tenka pripažinti, kad per dešimtmetį parlamentas tapo tik savotiška institucija prie Vyriausybės, o ne savarankiška Tautos atstovybe.

 

Per šiuos metus užmarštin nugrimzdo Konstitucijos nuostata, kad Seimas ne tik tvirtina premjerą, Vyriausybės programą, bet ir prižiūri Vyriausybės veiklą. Kad Seimas ne tik tvirtina Vyriausybės paruoštą biudžetą, bet ir prižiūri, kaip jis vykdomas. Deja, bet Konstitucijoje numatyta parlamentinė kontrolė Vyriausybės atžvilgiu pavirto nereikšminga ir dažnai net Seimo nariams nuobodoka Vyriausybės valanda, kurios metu Seimo salė būna beveik tuščia.

 

Sukrečiantys įvykiai Kaune skaudžiai priminė apie neleistinai pamirštą Konstitucinę prievolę kontroliuoti pareigūnų ir Seimui atskaitingų institucijų veiklą.

 

Todėl esu įsitikinusi, kad mes, Seimo nariai, turime prisiimti nemažą dalį atsakomybės ir už šiuos tragiškus įvykius, ir už prastą mums atskaitingų institucijų veiklą. Deja, bet daugelį metų mes pernelyg lengvai tvirtinome šių institucijų – Prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ir kitų – metines ataskaitas.

 

Mums tenka ir nemaža atsakomybės dalis dėl vangios kovos su korupcija ir šešėline ekonomika. Seime veikia Antikorupcijos komisija, tačiau jos veikla dažnai yra pernelyg vangi ir neatnešanti konkrečių rezultatų, kurių laukia visuomenė.

 

Parlamentinės kontrolės atgaivinimas ir atskaitomybės bei atsakomybės sugrąžinimas į Seimo ir mūsų pilietinės bendruomenės gyvenimą – tai dar vienas svarbus mano, kaip Seimo Pirmininkės, tolimesnės veiklos siekis ir tikslas. Esu tikra, kad tik eidami šiuo keliu sugebėsime sugrąžinti piliečių pasitikėjimą, tikėjimą valstybe ir geromis iniciatyvomis bei permainomis.

 

Mieli Seimo nariai,

 

Mūsų darbas turi būti grįstas viešumu, skaidrumu, demokratija ir teisingumu. Seimo nariai turėtų priimti sprendimus tik pagal sąžinę, o ne kieno nors spaudžiami. Vėl prisiminkime svarbiausią mūsų teisinį dokumentą, Lietuvos Respublikos Konstituciją: Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Demokratinė parlamentinė politika yra grįsta ne pinigų ar grupuočių jėga, bet argumentais ir tiesa.

 

Iki šiol Seimo ir Seimo narių darbo kokybė buvo vertinama vadovaujantis keistais kriterijais – priimtų įstatymų ar pateiktų teisės aktų projektų, net ir pačių nekonstruktyviausių pasisakymų plenarinių posėdžių salėje, gausa. Todėl ir šiandien, apžvelgdama mūsų vienerių metų darbą, tokios analizės Jums neteikiu.

 

Seimas yra ne įstatymų gamybos fabrikas, kuriame rezultatus galima įvertinti gamybos konvejerio pagamintų prekių skaičiumi. Čia nesame ir sporto arenoje, kurioje svarbu distanciją įveikti kuo greičiau ar į priešininko komandos krepšį įmesti kuo daugiau kamuolių.

 

Esu įsitikinusi, kad artėjant Valstybės dvidešimtmečiui, ši Seimo darbo vertinimo tradicija privalo keistis. Mes savo darbą ir jo kokybę privalome vertinti atsakydami į klausimus: ar nuo mūsų sprendimų Lietuvoje padaugėjo teisingumo, ar Lietuvos žmonių gyvenimas nuo jų pagerėjo?

 

Manyčiau, kad vienu iš konkrečių žingsnių gerinant Seimo darbo kokybę galėtų būti aktyvesnis piliečių įsijungimas į teisės aktų rengimo procesą. Svarbiausias įstatymo kūrimo etapas turi vykti komitetų posėdžiuose, kur būtų išklausomos visos visuomenės grupės.

 

Džiaugiuosi, kad į Seimą sugrįžo socialiniai partneriai: nuo šiol ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos parlamente turi nuolatinius atstovus, kurie galės aktyviai dalyvauti komitetų ir komisijų posėdžiuose bei išsakyti savo nuomonę apie rengiamus teisės aktus.

 

Todėl raginu komitetų vadovus aktyviau organizuoti viešus klausymus, kuriuose būtų girdimas ir piliečių balsas.

 

Pernai paskubomis priimtus biudžeto ir jį lydinčius mokesčių įstatymus, kuriuos metų viduryje turėjome taisyti, vadinu ryškiausia mūsų darbo klaida. Tiesa, tuometinę skubą labiausiai lėmė rudenį vykstantys Seimo rinkimai, dėl kurių teko iš esmės keisti ankstesnės Vyriausybės pateiktą Seimui biudžeto projektą. Kaip jau minėjau, svarbu mokytis iš klaidų ir jų nekartoti. Todėl siūlyčiau pradėti rimtą diskusiją apie Konstitucijos pakeitimą nustatant kitą Seimo rinkimų datą.

 

Tačiau iki esminių pasikeitimų reikia siekti konstruktyvaus sutarimo dėl biudžeto ir šiemet. Negalime pamiršti, kad Konstitucija aiškiai nustato, kad valstybės biudžetas yra visų trijų svarbiausių valdžios institucijų – Vyriausybės, Seimo ir Prezidentės – bendro darbo vaisius. Todėl jau kitąmet prašysime Vyriausybės anksčiau pateikti Seimui pirminį biudžeto variantą, kad ir Seimas, ir Prezidentė turėtų pakankamai laiko rimtai įsigilinti į teikiamus siūlymus ir aptarti visas galimas alternatyvas. Nes neturime teisės pamiršti, kad sunkmečiu žmonėms veržiantis diržus, svarbiausia yra žmonės, o ne diržai.

 

Seimas, kaip Tautos atstovybė, ne tik ratifikuoja tarptautines sutartis, bet ir svarsto kitus užsienio politikos klausimus. Todėl manyčiau, kad visas Seimas ir konkrečiai – Užsienio reikalų komitetas – galėtų dar labiau atkreipti Lietuvos užsienio politikos formuotojų dėmesį į kai kurias Lietuvai ypač svarbias sritis.

 

Visų pirma, Lietuva negali likti nuošalyje tęsiantis diskusijoms apie naująją NATO strateginę koncepciją ir ieškant naujos Aljanso vietos tarptautinėje saugumo architektūroje. Manyčiau, kad viena iš svarbiausių šiandienių NATO problemų – tai visų Aljanso narių solidarumo trūkumas.

 

Daug dėmesio Lietuva turėtų skirti ir deryboms dėl naujos Europos Sąjungos ir Rusijos partnerystės sutarties. Manau, kad naujas ES susitarimas su Rusija turi būti teisiškai įpareigojantis, apimantis visas bendradarbiavimo sritis ir nustatantis aiškias ribas vėlesniems susitarimams tarp atskirų ES šalių ir Rusijos.

 

Šią vasarą Rusijos pritaikytos sankcijos mūsų vežėjams ir pieno produkcijos gamintojams ir jų rezultatai atskleidė, kad Lietuva, bent jau iki šiol, neturėjo efektyvių mechanizmų, kurie leistų operatyviai ir adekvačiai reaguoti į tokio pobūdžio situacijas ar net imtis prevencinių priemonių. Tokie faktai verčia kuo greičiau ieškoti atsakymų į klausimą: ar išmokome šių krizių pamokas?

 

Galbūt Europos Sąjungai reikalinga institucija, kuri veiktų kaip nuolatinis prekybinių konfliktų sureguliavimo ir, pirmiausiai, prevencijos priemonė? Manau, kad Lietuva galėtų apsvarstyti ir siūlyti tokios institucijos sukūrimo idėją.

 

Mieli Kolegos,

 

Esu įsitikinusi, kad Lietuvos žmonės nori ne revoliucijų, ne nesibaigiančių reformų ar proveržių: žmonėms labiausiai trūksta stabilumo ir tikrumo, nuosaikios, bet patikimos perspektyvos. To reikia mums visiems: verslui ir valstybės tarnybai, jaunimui ir esamiems bei būsimiems pensininkams, mokytojams ir dėstytojams, studentams ir mokiniams, gydytojams ir jų pacientams, teisės bei tvarkos saugotojams.

 

Deja, per pastarąjį dešimtmetį išgyvename socialinį ir politinį paradoksą: kuo daugiau užsidegimo, radikalumo, akių blizgesio ir žvanginimo politinės kovos ginklais politikų žodžiuose, tuo daugiau regime žmonių nevilties ir nepasitikėjimo ateitimi.

 

Todėl norėčiau visų jūsų paprašyti,  kad šį mano pasisakymą vertintumėte ne kaip pamokymą iš viršaus ar kažkokį moralizavimą, bet kaip bendražmogišką rūpestį Seimu, kaip pastangą grąžinti žmonių pagarbą šiai institucijai ir jos darbui.

 

Kalbėdama apie Seimo padarytas klaidas, pastabas visų pirma išsakau sau pačiai. Ta pačia proga noriu Jūsų atsiprašyti ir už savo, kaip Seimo Pirmininkės, klaidas ar pasitaikiusius nesusipratimus. Ačiū Jums už kritiką, už supratimą.

 

Kviečiu Jus ateinančiais metais, kurie bus nelengvi visai valstybei, gyventi ir vadovautis velionio popiežiaus Jono Pauliaus II sentencija: „Juk mus skiria taip mažai. Tik pažiūros“.

 

Ačiū Jums!“

 

 

 

Vida Nacickaitė, tel. 2396203