Džiaugiuosi galėdama pasveikinti visus Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovus susirinkus į 28-ąją Baltijos Asamblėją. Tikiuosi, kad atviros diskusijos ir nuomonių įvairovė, visada buvę neatskiriama Asamblėjos dalimi, ir šį kartą padės mums bendrauti ir dirbti tiek aptariant mūsų valstybių dabartį, tiek ateitį.

Baltijos Asamblėjos tradicija tęsiama jau 20 metų. Dar sovietinės okupacijos sąlygomis pradėti kelti istorinio suvereniteto tikslai seniai pasiekti, ir todėl kartais galima išgirsti klausimą: ar šis Baltijos parlamentų forumas dar reikalingas? Ar jis gali realiai veikti mūsų gyvenimą? Gal Baltijos Asamblėja jau atliko savo istorinę misiją? O jeigu vis dėlto ne – ar ji turi likti tokia, kokia yra, ar reformuotis ir ieškoti naujų veiklos nišų, geriau atitinkančių šiandienos iššūkius?

Esu iš tų kurių nuomonė šiuo klausimu vienareikšmiška ir aiški: mūsų Asamblėja, būdama puikus istorinio Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdys, gali ir turi veikti toliau. Kokybiškai atsinaujindama, reaguodama į gyvenimo kuriamas aktualijas, atsakydama į naujai kylančias problemas ir taip įgaudama naujos vertės.

Deja, kai kurios problemos, iškilę jau veiklos pradžioje, nėra išspręstos iki šiol. Pirmiausiai kalbu apie Baltijos valstybių vienybės stoką. Neretai konkurencija dėl nereikšmingų detalių užgožia visą bendradarbiavimo potencialą. O juk iš esmės visais strateginiais tarptautinės politikos ir ekonomikos klausimais Baltijos šalių interesai visiškai sutampa. Noriu pabrėžti: iš esmės – visais klausimais. Todėl vienos valstybės nauda ar pažanga tampa naudinga visam regionui, o vienos šalies problemos iš karto atsiliepia kitų valstybių gyvenimo kokybei arba saugumui.

Todėl būtinas realus ir dinamiškas glaudesnės integracijos darbas. Asamblėja turėtų tapti Baltijos šalių bendrų projektų iniciatore, generuojančia modernias bendradarbiavimo idėjas.

Manau, kad Asamblėjos balsas turėtų būti svarbus svarstant strateginius klausimus, o sprendimai turėtų būti ne tik simbolinio ar rekomendacinio, bet ir įpareigojančio pobūdžio. Sveikinu pastangas stiprinti dialogą tarp Baltijos šalių parlamentų, ieškoti naujų Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos sąveikos formų. Tai savo ruožtu sudarytų sąlygas stipresnei Baltijos šalių bendradarbiavimo parlamentinei kontrolei.

Siekdama išvengti trypčiojimo vietoje, Baltijos Asamblėja galėtų pati sau iškelti strateginius tikslus, suformuluoti tarpinius projektus, nusistatyti veiklos efektyvumo kriterijus ir nuosekliai laikytis šių tikslų. Taip Asamblėja įgytų gerokai daugiau svorio bendradarbiaujant ir priimant visoms trims Baltijos šalims svarbius sprendimus.

Tarptautinėje veikloje matau Baltijos Asamblėją kaip platformą, kuri be kita ko galėtų koordinuoti mūsų šalių tarpusavio veiksmus ES institucijose, siūlyti bendrą baltiškąjį požiūrį įvairiais klausimais, svarbiais visos ES raidai. Apskritai Baltijos Asamblėja gali suteikti ne vieną impulsą formuojant bendrą mūsų valstybių užsienio politiką, remdamasi, pavyzdžiui, glaudžiu ir istorijos patikrintu Šiaurės šalių bendradarbiavimu. Toks požiūris leistų mums kalbėti apie Baltijos valstybių kaip integralios bendruomenės užuomazgas, kur vienos šalies saugumo, ekonominės ar politinės problemos vertinamos kaip visų Baltijos šalių problema.

Tuo tikslu Asamblėja turėtų ir toliau stiprinti ryšius ne tik su Šiaurės Taryba, bet ir su analogiškais GUAM‘o ir Beneliukso šalių parlamentų forumais. Ir tam, kad perimtų ir dalintųsi bendro darbo patirtimi, ir tam, kad per mus efektyviau veiktų parlamentinių ryšių tinklas tarp ES ir šalių partnerių rytinėje kaimynystėje.

Gerbiamieji, paminėjau tik keletą Baltijos Asamblėjos veiklos aspektų. Žinoma, jų yra daug daugiau. Todėl kviečiu atvirai kalbėtis ir solidariai dirbti, išnaudojant kuo daugiau turimo potencialo. Esame vieno istorinio likimo tautos ir valstybės, esame kaimynai tikrai ne vien tik geografine prasme. Jauskime tai siekdami strateginių tikslų ir dirbdami kasdienius darbus.

To ir tikiuosi, dar kartą sveikindama ir linkėdama sėkmės 28-ajai Baltijos Asamblėjai.“