2010 m. kovo 9 d. pranešimas VIR
Jūsų Eminencija kardinole, ekscelencijos vyskupai ir ambasadoriai,
Gerbiamieji konferencijos rengėjai ir dalyviai!
Džiaugiuosi šiandien galėdama čia, Seime, regėti tiek daug žmonių iš pačių įvairiausių gyvenimo sričių ir sferų: Bažnyčios, visuomeninių ir religinių organizacijų, ekonomikos ir politikos, finansų ir verslo atstovų. Nuoširdžiai prisipažinsiu kai prieš keletą mėnesių apaštališkasis nuncijus pasiūlė surengti tokią konferenciją, tuomet sunkiai įsivaizdavau, kas tai galėtų būti per renginys ir kas galėtų jame dalyvauti.
Tačiau šiandieninis Jūsų buvimas čia ir domėjimasis planuojamomis temomis patvirtina, kad išties nesuklydome apsisprendę Kovo 11-osios, Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse prabilti apie laisvę ir atsakomybę, apie vertybių svarbą mūsų kasdieniame gyvenime, apie meilę tiesoje, kuria turėtų būti grindžiami visi mūsų viešojo gyvenimo procesai ir kiekvienas realus sprendimas ar žingsnis.
Jau dabar noriu pasinaudoti proga ir, žinodama, kad šios konferencijos transliaciją internetu stebi nemažai žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, sveikinu visus laisvos Lietuvos valstybės dvidešimtmečio, kurį minėsime jau po dviejų dienų, proga. Sveikinu Lietuvą ir visus mūsų šalies bičiulius su šia gražia ir džiaugsminga švente!
Žvelgiu į šias dienas, kaip į nepakartojamą galimybę kiekvienam iš mūsų stabtelėti ir pasižiūrėti: ką galiu padaryti geriau, nei dariau per visus šiuos metus? Kaip galiu prisidėti prie geresnio, garbingesnio, oresnio gyvenimo ir sugyvenimo Lietuvoje sukūrimo?
Iškart noriu pabrėžti, kad šiame sveikinimo žodyje nebandysiu išnagrinėti popiežiaus Benedikto XVI enciklikos nuostatų. Tačiau leiskite atkreipti dėmesį į porą aspektų, kuriuos pastebėjau ir kurie, mano manymu, yra labai svarbūs.
Jau šios enciklikos įvade atkreipiamas dėmesys į du aspektus, kurių reikia šių dienų Lietuvai ir mūsų šalies žmonėms. Visų pirma tai visuotinės gerovės troškulys. Lietuvai šiandien ypač reikia tokios bendrystės ir bendruomenės, kurios visos galios būtų skiriamos visuotinės gerovės įtvirtinimui. Gerovės tai ne tik materialios ar ekonominės naudos, ne tik finansinio pasitenkinimo. Kalbu apie orų buvimą ir žmogišką sugyvenimą, pagarbą sau, pagarbą kitiems ir kiekvienam piliečiui. Apie siekį, kad šalia esantis žmogus jaustųsi oriai gyvendamas vienoje pilietinėje bendruomenėje.
Kitas svarbus aspektas tai teisingumo troškulys. Jis yra neatsiejamas ir nuo visuotinės gerovės troškulio. Tačiau teisingumas jokiu būdu nereiškia gatvės ar minios teismo. Mums reikia tikrojo teisingumo, kuris nepasiduotų manipuliacijoms ar jėgų įtakos žaidimams. Tai teisingumas, kuris remtųsi žmogiškumu neniekinamu žmogiškuoju orumu. Teisingumas, kuris būtų grindžiamas ne kerštu, bet meile ir gailestingumu siekiant ne pasmerkti, bet leisti atsitiesti.
Esu tikra, kad šie ir dar daugelis kitų popiežiaus Benedikto XVI enciklikoje išdėstytų principų gali padėti mums visiems drauge žengti į naują laisvos Lietuvos teisingesnės, oresnės, pagarbesnės ir geresnės valstybės dešimtmetį. Nuoširdžiai linkiu kuo atviresnių ir išsamesnių diskusijų!
Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
