2010 m. kovo 11 d. pranešimas VIR
Mielieji Lietuvos piliečiai,
Garbingieji Jūsų Ekscelencijos,
Garbingieji svečiai,
Prieš dvidešimt metų šioje aikštėje buvo susirinkę daugybė žmonių, laukiančių istorinio sprendimo. Ir tas sprendimas demokratiškai išrinktame Seime buvo paskelbtas: Lietuva atkūrė savo tūkstantmetį valstybingumą.
Kovo 11-osios Aktas buvo ne tik dėsninga tautinio atgimimo atomazga. Tai buvo tąsa istorijos, rašytos Lietuvos karaliaus Mindaugo laikais ir tęstos 19-ojo amžiaus sukilėlių, pirmųjų Respublikos savanorių ir pokario partizanų kovose. Istorinė atmintis ir laisvės dvasia, perduodamos iš kartos į kartą, buvo galingiausia jėga, teikusi tvirtybės lemiamų sprendimų akivaizdoje. Ta iš praeities atplaukianti stiprybė, matyt, ir lėmė, kad Lietuva buvo pirmoji, paskelbusi nepriklausomybę nuo galingos imperijos.
Tokios pat tvirtybės ir drąsos mums teikė žinojimas, kad esame ne vieni, kad į kovą už laisvę kylame kartu su kitomis tautomis, o pirmiausiai su savo likimo sesėmis Latvija ir Estija. Noriu nuoširdžiai padėkoti šiandien čia esantiems šių valstybių vadovams už solidarumą ir bendrystę, kuri tada, 1990-aisiais, buvo itin brangi.
Dvidešimt metų trumpas istorinis laikas antrą tūkstantmetį skaičiuojančiai valstybei. Dar esame per arti tų įvykių, pernelyg gyvai ir jautriai juos prisimename, kad galėtume visapusiškai įvertinti 1990-ųjų Kovo 11-osios stebuklą. Tegu tai padarys ateities kartos, o mes jau šiandien neabejojame: tai viena iškiliausių Lietuvos istorijos datų, vienas svarbiausių įvykių mūsų valstybės, mūsų tautos gyvenime. Ir, žinoma, didžiulė Dievo ir likimo dovana kiekvienam iš mūsų.
Dėkoju visiems, kurie šiandien jaučia panašius jausmus, dėkoju visiems, atvykusiems simboliniu Atgimimo keliu iš visų Lietuvos kampelių ir ypač mūsų šauniajam jaunimui! Nuoširdžiai sveikinu visus su dvidešimtuoju Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Jubiliejumi!
Už laisvą Lietuvą!
Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
