2010 m. balandžio 12 d. pranešimas VIR
Gerbiamasis Izraelio valstybės vicepremjere,
Ekscelencijos ambasadoriai,
Gyvųjų maršo dalyviai ir ceremonijos svečiai!
Nėra žodžių, kurie galėtų perteikti Holokausto skausmą ir netektį. Bet kokie bandymai paaiškinti tai, kas įvyko, ar sumenkinti tragediją teigiant, jog juodų puslapių žmonijos istorijoje būta ir daugiau, būtų amoralūs.
Kartu su Jumis, didžiausią žydų tragediją išgyvenusiais žmonėmis, lenkiu galvą Holokausto aukų atminimui.
Šiandien taip pat lenkiame galvas ir kitos, šiomis dienomis įvykusios tragedijos aukų atminimui. Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio, jo žmonos Marijos, dešimčių politikų, valstybės pareigūnų ir iškilių visuomenės veikėjų žūtis tai didžiulė netektis ne tik Lenkijai, bet ir visiems mums. Prisiminkime Juos ir pagerbkime Jų atminimą tyla, malda ir susikaupimu.
Ačiū.
Manau, kad šių dienų tragedija leidžia geriau suprasti, kad Holokaustas - tai ne kažkur toli vykusi tragedija ir nusikaltimas žmogiškumui. Tai mūsų tragedija ir Lietuvos skausmas, nes čia netekome absoliučios daugumos žydų tautybės Lietuvos sūnų ir dukrų, su kuriais šimtmečiais gyvenome kartu, su kuriais kartu patyrėme mūsų žemę niokojusių okupantų skriaudas, su kuriais kartu kūrėme teisingesnę ir gražesnę savo valstybę. Deja, šis bendras darbas liko nebaigtas: jį sustabdė nekaltųjų žudynės, šį gražų Panerių šilą išniekinęs brutalus išpuolis prieš žmogiškumą.
Tačiau nei šią tragediją regėję Panerių pušys, nei jas įamžinantys kad ir patys gražiausi paminklai niekuomet nepapasakos visos tiesos apie budelius ir jų aukas. Šie simboliai nepapasakos ir apie žudynėms besipriešinusius Teisuolius, kurie net ir didžiausios grėsmės akivaizdoje, nesibaimindami, stojo į tiesos, žmogaus gyvybės ir orumo gynėjų gretas.
Tiesą gali atskleisti tik žmonės, tik mes ir Jūs galime ištarti žodžius, kurie pasiektų ir jaunąją kartą. Todėl šiandien mes ir stovime čia, Paneriuose. Kad prisimintume ir susimąstytume, kad papasakotumėme tiesą ir neleistume tokioms tragedijoms kartotis.
Tik tiesa padarys mus laisvus. Tik tokie pasakojimai, kaip ir šios dienos minėjimas, yra ir nepakartojamos tiesos akistatos ir galimybės ieškoti atsakymo į klausimą, ar mūsų dienų pasaulis pasimokė iš pusės amžiaus senumo praeities, iš Holokausto tragedijos?
Deja, šiandien neretai regime kylančią neapykantą kitų tautų žmonėms ir atskiroms visuomenės grupėms. Tačiau tikiu, kad stabtelėdami ir atsisukdami atgal, suvokdami įvykusią tragediją tinkamai įvertinsime ir tokius naujus išpuolius prieš šalia mūsų gyvenančius piliečius.
Linkiu, kad Pasaulio Teisuolių žygdarbiai būtų tvirtu kelrodžiu ženklu ir mūsų dabarties darbams. Nes jų istorijos, tikrojo žmoniškumo ir tikrojo gailestingumo istorijos įžiebia viltį, kad visi kartu sugebėsime kurti geresnį ir teisingesnį pasaulį.
Tvirtai tikiu, kad mes kartu, lietuviai ir žydai, padarysime viską puoselėdami unikalų litvakų paveldą, saugodami mums bendras vertybes ir ugdydami jaunąją kartą savitarpio supratimo dvasia. Telydi ramybės šviesa čia atgulusiuosius.
