Kalbos 

Gerbiamieji Parlamentų vadovai,

Diskusijos organizatoriai ir svečiai,

 

Nors Šiaurės ir Baltijos valstybės palaipsniui tampa vis labiau integruotu regionu, tačiau kiekvienas iš mūsų turi ir savo savitą saugumo problemų sampratą. Ir tai pirmiausia santykiai su Rusija.

 

Iš karto noriu pabrėžti, kad Lietuva remia JAV santykių su Rusija “perkrovimo” iniciatyvą kaip Rusijos modernizacijos procesą.

 

Tačiau ar mes vienodai suprantame modernizacijos procesus: mes, Šiaurės ir Baltijos valstybės, ir pati Rusija, ir, aišku, Amerika? Ir kaip aš matau: Rusija dalyvauja modernizacijos procese, bet ar ji pati prisiima įsipareigojimus? Ar Rusijos naudojama „modernizacijos“ samprata nėra tik tam, kad būtų paskatintos inovacijos, jų ekonomikos pagerinimas, tačiau iš esmės, tradicine geopolitine prasme, ji niekuo nėra pasikeitusi. Mes kalbame apie gilesnę modernizaciją, įskaitant struktūrines politines reformas, teisės viršenybės principo įgyvendinimą, pilietinės visuomenės plėtrą. Visa tai, kad Rusija eitų tuo pačiu demokratiniu keliu, kaip ir visos Vakarų Europos valstybės, ir tokiu pat keliu, kokiu ėjo Baltijos valstybės.

 

Norėtųsi išgirsti ir Jūsų nuomonę, nes mums atrodo, kad Rusija siekia modernizacijos pagal vadinamąjį „kinietišką”modelį, o tuo tarpu mes modernizaciją suprantame kaip liberalizaciją ir vienodus teisinius standartus.

 

Mūsų požiūriu, jeigu Lietuva ir kitos šalys esame Europos Sąjungos ir NATO šalys – nesvarbu, kad mes esame mažos – mūsų teisės ir pareigos yra vienodos. Taigi ir Europos Sąjungos santykyje su Rusija, arba NATO santykiuose su Rusija, turėtų būti atsižvelgiama ir į mažųjų valstybių interesus.

 

Aš tiktai vakar iš Gruzijos atvykau į Vašingtoną. Jiems reikia politinio palaikymo. Ne finansinio, bet būtent politinio palaikymo. Tiek Europos valstybių, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų. Tiesiog naudodamasi proga, kad čia yra Baltijos ir Šiaurės valstybių parlamentų pirmininkai, perduodu ir Gruzijos Parlamento pirmininko prašymą aptartį šį klausimą savo valstybių parlamentuose priimant Gruziją palaikančias rezoliucijas. Mes Lietuvoje jau turime tokią rezoliuciją parengtą ir, kai grįšiu į Lietuvą, tikiuosi, kad ji bus priimta, nes ją pasirašė didžioji dauguma Lietuvos Parlamento narių, palaikančių Gruziją.

 

Irena Degutienė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė