2009 

 

2009 05 13 dienos posėdyje Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė klausimą dėl Vytauto Didžiojo universiteto reorganizavimo prie universiteto prijungiant Šalkauskio kolegiją. Dalyvaujant Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui Z. Lydekai, buvo nuspręsta pritarti reorganizacijai. Reorganizavimo tikslas – efektyviai naudojant valstybės biudžeto lėšas, užtikrinti aukštos kvalifikacijos tikybos mokytojų rengimą ir reorganizuojamos įstaigos veiklos tęstinumą bei įsipareigojimų vykdymą.

Komitetas susitiko su Austrijos Respublikos Aukštutinės Austrijos Landtago delegacija. Su svečiais buvo kalbėtasi “Vilniaus Europos sostinės 2009” tema, aptarti jų ir komiteto patirtis švietimo ir kultūros srityse.

Komitetas svarstė Seimo nario A. Nedzinsko pateiktą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 10, 25, 27 straipsnių  pakeitimo projektą Nr. XIP–468. Šio projekto tikslas – apibrėžti istorinės transporto priemonės sąvoką bei reglamentuoti jos naudojimą. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra vartojama sąvoka „Antikvarinė motorinė transporto priemonė“. Projektu siūloma vartoti sąvoką „istorinė transporto priemonė“ – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kuomet tokio modelio transporto priemonė nebegaminama mažiausiai 15 metų, saugoma bei prižiūrima originalioje bei eksploatacinėje būklėje. Komitetas nusprendė siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos  komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 10, 25, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIP-468 iniciatoriams tobulinti. Komitetas, pritardamas teisės akto projekte iškeltai idėjai, siūlo iniciatoriams tobulinant projektą atsižvelgti į Seimo teisės departamento pastabas, įvertinti, kiek papildomų valstybės biudžeto lėšų pareikalaus projekto įgyvendinimas, ir suderinti projekto nuostatas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.

Komitetas svarstė klausimą dėl meno kūrėjų socialinių garantijų. Dalyvaujant Kultūros ministerijos atstovams, poetams, Finansų ministerijos sekretorei ir kitiems buvo svarstytos galimybės suteikti meno kūrėjams socialines garantijas, bet komitetas galutinio sprendimo nepriėmė. Buvo pasiūlyta darbo grupei pateikti savo darbo ataskaitą, o pasitelkiant ją iš naujo svarstyti šį klausimą.

Komitetas svarstė klausimą dėl ankstyvo užsienio kalbų mokymo ir integruoto užsienio kalbos ir dalyko mokymo bendrojo lavinimo mokyklose. 2007 m. statistikos duomenimis, pagal Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą jau mokėsi apie 80 proc. antrokų, nors šis mokymas nebuvo privalomas. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Europos užsienio kalbų mokymo ankstinimo tendencijas patvirtino Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą, kurioje numatyta nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pirmos užsienio kalbos (vokiečių, prancūzų ar anglų) pradėti mokyti nuo 2 klasės (iki 2009 m. privalomas užsienio kalbos mokymas buvo nuo 4 klasės).

Posėdžio dalyvių nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija neatsižvelgė į mokytojų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojų nuomonę, kad nereikėtų ankstinti užsienio kalbų mokymo bendrojo lavinimo mokykloje dėl pernelyg didelio krūvio ankstyvame amžiuje, ne visi, mokantis užsienio kalbos, yra užsienio kalbų specialistai ir dėl to, kad užsienio kalbos mokyti tikslinga tada, kai vaikai turi gerus gimtosios kalbos vartojimo pagrindus. Komiteto narių nuomone, šiais klausimas reikalinga platesnė diskusija. Sprendimas nebuvo priimtas.

Antroje dienos pusėje Komitetas dalyvavo išvažiuojamame Komiteto posėdyje Vilniaus universitete, kur susitiko su universiteto rektoriumi prof. Benediktu Juodka, prorektoriais Juozu Lazutka, Aleksu Pikturna, Juozu Galginaičiu, aptarė naujai priimto Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo problemas, apžiūrėjo universitetą, lankėsi senų leidinių saugykloje.