2009 

2009-07-09 dienos posėdyje Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip papildomas svarstė Biudžetinių įstaigų įstatymo papildymo 4 (1) straipsniu įstatymo projektą XIP-807, kurio tikslas reglamentuoti valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų pavaldumo pasikeitimą: perdavimo iš valstybės reguliavimo srities į savivaldybių reguliavimo sritį ir iš savivaldybių – į valstybės reguliavimo sritį, tvarką. Komitetas nusprendė pritarti Seimo teisės departamento išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal pateiktas pastabas ir sprendžiant įstatymo projekto Nr. XIP-807 tikslus peržiūrėti ir Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 nuostatas ir jas papildyti.

Komitetas kaip pagrindinis svarstė Vyriausybės teikiamą Profesinio mokymo įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 18, 19, 21, 22, 23, 25, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIP-672, kurio tikslas – įgyvendinti Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) siūlymą, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2009 m. kovo 23 d. pasitarimo protokolas Nr. 22), likviduoti Kvalifikacijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kvalifikacijų tarnyba), o jos funkcijas perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai, nedidinant ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms pareigybių skaičiaus ir optimizuojant ministerijai pavaldžių institucijų skaičių. Svarstomame projekte siūloma dalį Kvalifikacijų tarnybos įgaliojimų perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai (Įstatymo projekto 10 straipsnis), atitinkamai koreguoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliojimus. Siūloma, kad vietoj Kvalifikacijų tarnybos, nesteigiant naujų institucijų, dalį jos funkcijų atliktų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.

Pritardamas Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadoms, nepritardamas Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymams Komitetas pasiūlė Seimui svarstyti patobulintą Profesinio mokymo įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 18, 19, 21, 22, 23, 25, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą – 2.

Kartu svarstyti su aukščiau minėtuoju projektu susijęs Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIP-673, kurį Komitetas patobulino atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Seimo nario Valentino Stundžio pasiūlymą, ir Švietimo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIP-674, kurį svarstant taip pat atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą.

Komitetas svarstė naujai įregistruotus Seimo narių pasiūlymus dėl Švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-741(3). Nepritarta Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko pasiūlymams svarstomo projekto 2, 4 straipsniams, Seimo narių Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus – projekto 3 straipsniui ir Seimo nario Kęstučio Masiulio – projekto 2 straipsniui.Komitetas kaip papildomas svarstė Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIP-606, kuriuo siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje esantį žodį „švenčių“, nurodant, kad tai yra valstybės šventės, ir taip pabrėžti šių švenčių metu minimų įvykių reikšmę Lietuvos valstybingumui. Komitetas bendru sutarimu pritarė projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį svarstyti kartu su Seimo nario Valentino Stundžio registruotu LR Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-921.Komitetas kaip pagrindinis svarstė Kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIP-518, kurio tikslas – patikslinti Įstatymo nuostatas, kuriomis reglamentuojamos Vyriausybės, Kūno kultūros ir sporto departamento bei savivaldybių funkcijas ir kompetenciją, patikslinti reikalavimus federacijoms, teisiškai tinkamai sureguliuoti rentų sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.

Komitetas kartu su Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir gynybinio-pilietinio-teisinio ugdymo krypties mokyklų atstovais svarstė tokio ugdymo Lietuvoje sistemos tobulinimo galimybes.

Nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei rengiant naują Švietimo įstatymo redakciją numatyti joje galimybę steigti nacionalinę bendrąjį lavinimą teikiančią mokyklą, kurioje išplėstiniu būdu būtų teikiamos gynybinio-pilietinio-teisinio pobūdžio pakraipos programos.

Komitetas svarstė humanitarinių ir socialinių mokslų institutų konsolidavimo ir plėtros klausimus.

Posėdyje dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, Mokslo ir studijų departamento vyriausioji specialistė Gintvilė Jekentienė, Švietimo ir mokslo ministerijos konsultantas Paulius Subačius, Kultūros ir filosofijos instituto direktorė Jolanta Širkaitė, tarybos pirmininkas Žibartas Jackūnas, skyriaus vadovas Antanas Andrijauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zaborskaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, profesorius Algis Krupavičius, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių-socialinių mokslų komiteto pirmininkė Rūta Marcinkevičienė.

Komitetas dalyvaujant švietimo ir mokslo viceministrei Nerijai Putinaitei, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktoriui Rimantui Kareckui, Tarybos pirmininkui Stasiui Vaitekūnui ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės pavaduotojai Jūratei Palionytei diskutavo dėl enciklopedijos likusių tomų leidybos galimybių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto ateities.

 

 

Jurgita Bieliūnienė,

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro  padėjėja (2396 789)