2009 

2009 m. lapkričio 18 d. Švietimo mokslo ir kultūros komiteto posėdyje išklausyta Valstybinės kalbos inspekcijos informacija apie Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimą savivaldybėse, užfiksuotus pažeidimus. Šiame darbe Inspekcijai padeda savivaldybių kalbininkai, ministerijų specialistai. Visoms institucijoms Kalbos inspekcija praneša apie jų padarytas klaidas. Televizijų laidų vedėjais pastaruoju metu dažnai dirba ne profesionalūs žurnalistai, o šiaip populiarūs menininkai. Jų vedamose laidose dažnai išgirstame necenzūrinių žodžių, žargonų, svetimybių. Įspėti žurnalistai prižada vengti kalbos klaidų. Prekių ženklams Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo reikalavimai netaikomi. Kalbos inspekcija tikrina periodinių ir neperiodinių leidinių kalbą, teikia rekomendacijas šių leidinių redaktoriams. Kalbos inspekcijos viršininkas teigė, kad ne visada profesionalūs vertėjai verčia knygas. Dėl užsieniečių asmenvardžių rašybos pranešėjas sakė, kad dienraštis „Respublika“ vartoja tik adaptuotas asmenvardžių formas, kiti laikraščiai – ir adaptuotas, ir originalias formas. Kaip darbo grupės narys D. Smalinskas prisiminė Valstybinės kalbos įstatymo projekto rengimo laikotarpį. Dabar pranešėjas jau siūlytų kai ką tobulinti. Seimo narys J. Dautartas siūlė Kalbos inspekcijai būti griežtesnei dėl prekių ženklų vartojimo.

Išklausęs Valstybinės kalbos inspekcijos informaciją apie Valstybinės kalbos įstatymo vykdymo pažeidimus Komitetas nusprendė artimiausiu metu pradėti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą.

 

Komitete Kauno medicinos universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas ir Lietuvos veterinarijos  akademijos rektorius Henrikas Žilinskas pristatė šių dviejų universitetų reorganizavimo į Sveikatos mokslų universitetą viziją ir principus. Komitetas, išklausęs rektorių argumentuotus pasisakymus, pritarė šiam senatų sprendimui. Taip pat buvo aptartas ir Gyvulininkystės instituto prašymas integruotis į „Nemuno“ slėnyje kuriamą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrą, o ne į Lietuvos veterinarijos akademiją. Komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl Gyvulininkystės instituto integravimo, kadangi tai yra steigėjo kompetencija.

Apie apskričių viršininkų administracijos funkcijų perdavimą kitoms institucijoms Komitetas išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją.

Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. patarėjas Alvydas Puodžiukas informavo, kad apskritims priklausiusias švietimo įstaigas perduodant savivaldybėms ar Švietimo ir mokslo ministerijai kartu bus pervedamos ir moksleivio krepšelio lėšos, priklausiusios konkrečiai švietimo įstaigai. Menų mokyklos ir konservatorijos 2010 m. bus finansuojamos: I pusmetį – iš apskričių viršininkų administracijų biudžetų; II pusmetį – iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų. Ministerijos atstovas tikino, kad iki 2009 m. gruodžio 15 d. bus įregistruotas Seime naujas Švietimo įstatymo projektas (nauja redakcija), iki 2010 m. vasario 15 d. bus parengti reikalingi Vyriausybės nutarimų projektai, iki 2010 m. birželio 12 d. – švietimo ir mokslo ministro įsakymų projektai.

Vaidas Bacys, švietimo ir mokslo viceministras, sakė, kad Švietimo ir mokslo ministerija siūlo meno mokyklas finansuoti tiesiogiai iš valstybės biudžeto, o ne iš savivaldybių. Pranešėjas teigė, kad reorganizacija šių mokyklų vyks ne vienodai greitai. Tai priklausys nuo meno mokyklos ir savivaldybės tarpusavio susitarimo.

Irena Seliukaitė, Kultūros ministerijos skyriaus vedėja, informavo, kad apskričių bibliotekos, kultūros centrai bus perduoti savivaldybėms kaip viešosios įstaigos.

Svarstant VšĮ Taurakalnio centras vykdomos veiklos tęstinumo klausimą, Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Gintaras Sodeika informavo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. bus steigiamas Vilniaus regiono kultūros centras integruojant į jį VšĮ Taurakalnio kultūros centro ir Vilniaus apskrities kultūros centro veiklą. Tai bus daugiafunkcinis kultūros centras, kuriame numatyta įsteigti 14 – 15 etatų.

VšĮ Taurakalnio centro direktorius V. P. Kamaitis priminė, kad iki šiol VšĮ Taurakalnio centras valstybės biudžete buvo įrašytas atskira eilute. Pranešėjas dėkojo Komitetui už pritarimą dėl naujos institucijos steigimo, bet nuogąstavo, kad šiais metais jau triskart buvo mažinamos lėšos (iš viso apie 70 proc.), o 2010 m. numatyta tik 267 tūkst. Lt. Dėl lėšų trūkumo 2009 m. buvo sustabdyta 12 kolektyvų veikla. Direktoriaus netenkina tai, kad didelė dalis išlikusių kolektyvų jau nebebus integruoti į naujos kultūros įstaigos veiklą.

G. Sodeika sakė, kad meno kolektyvai skirstomi pagal kategorijas, be to, viešosios įstaigos negali naudoti biudžeto lėšų. Joms niekas netrukdo ieškoti kitų lėšų šaltinių. Šiuo požiūriu Taurakalnio centro vadovybė buvo labai pasyvi.

J. Narkevičiaus nuomone, lėšų padidinimas nedideliu procentu visų ten veikiančių kolektyvų problemų neišspręs. Seimo narys siūlė Kultūros ministerijai šią problemą spręsti sistemiškiau.

Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas priminė, kad tai tik dalis bendros apskričių reformos. Jo asmenine nuomone, šie kolektyvai labiausiai turėtų rūpėti miesto savivaldybei. Pranešėjas tikino, kad šis klausimas bus sprendžiamas priklausomai nuo biudžeto priėmimo eigos.

Svarstydamas naujus pasiūlymus Kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl įstatymo įsigaliojimo datos ir pasiūlė rašyti įstatymo projekte – 2010 m. sausio 1 d.

Nepritarta Seimo nario Jono Pinskaus pasiūlymui, nes jis gerokai praplėstų sąrašą subjektų, potencialiai galėsiančių gauti rentą.

Nepritarta Seimo nario Mečislovo Zaščiurinsko pasiūlymams, kuriuose numatoma galimybė gauti rentą sportininkams, turintiems vien tik Lietuvos pilietybę.