2009-12-09 dienos Seimo Švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto posėdis vyko Lietuvos Istorijos institute. Instituto direktorius Rimantas Miknys pristatė
instituto veiklos kryptis, vykdomas bendras programas su Vilniaus universitetu,
Kauno Vytauto Didžiojo universitetu, daugeliu užsienio universitetais. R.
Miknys supažindino su Instituto struktūra, informavo apie pastaruoju metu
išleistus ir naujai parengtus išleisti leidinius.
Instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo
reikalams Dr. Zita Medišauskienė pristatė klausimą Lietuvos istorijos
instituto fundamentalieji ir taikomieji tyrimai ir istorijos politika.
Komitetas nusprendė surengti
konferenciją Seime 2010 liepos mėnesį, kurios tema Istorijos fundamentiniai
ir taikomieji tyrimą ir istorijos politika. Institutas įsipareigojo parengti
konferencijos programą ir pateikti Komitetui iki 2010 m. kovo 1 d.
Komitetas svarstė Lietuvos
Respublikos Seimo galimybes įsitraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
tvirtinamos Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programos priemonių įgyvendinimą. Atnaujintą
programą pristatė ir į komiteto narių klausimus atsakė Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo programos komisijos pirmininkas
Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir jo pavaduotojas šioje
komisijoje - Kultūros viceministras Donatas
Valančiauskas.
Komitetas posėdyje
nagrinėjo Lietuvos sąjūdžio kreipimąsi dėl pasipriešinimo istorijos dėstymo
mokykloje. Komitetas išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos atsakingo
pareigūno R. Jokimaičio paaiškinimą apie pasipriešinimo istorijos dėstymo
patirtį Lietuvos mokyklose. Dar 1999 m. Ministerija patvirtino Garliavos Juozo
Lukšos gimnazijos parengtą Pasipriešinimo istorijos programą. Kiek mažesnės
apimties programa naudojamasi Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje. Mokyklos
turi teisę ir ja naudojasi rengdamos papildomas programas pasipriešinimo
istorijai dėstyti per istorijos, pilietiškumo pagrindų ar pasirenkamojo dalyko
pamokas. Tačiau nei Kazio atskirų mokyklų pasirengtos programos neturi būti
privalomos visos Lietuvos mokykloms. Jose turėtų atsispindėti vietinė
specifika, vietos įvykiai. Krosnos mokykloje daug dėmesio skiriama Kalniškės
mūšio atminimo saugojimui. Druskininkų savivaldybėje visi mokiniai lanko partizanų
bunkerius. Dar kitur aktyviai veikia kraštotyrininkai: jų surinktos medžiagos
pagrindu parengti laisvės kovoms skirti stendai, su kurių turiniu susipažinę
mokiniai sužino apie savo mokyklos mokytojus ir mokinius, kovojusius laisvės
kovose. Tokia veikla, bunkerių, muziejų lankymas, partizanų kapų tvarkymas
dažnai daugiau reiškia nei formalus kelių papildomų pamokų turėjimas.
Pasipriešinimo istorijos temos įtrauktos į istorijos brandos egzamino programą.
Gerai išlaikyti šį egzaminą gali tik su partizanų kovomis susipažinę mokiniai.
Komitetas pasiūlė Švietimo
ir mokslo ministerijai skirti daugiau dėmesio gerosios patirties dėstant
pasipriešinimo istoriją pristatymui, mokykloms ir suinteresuotoms visuomeninėms
organizacijos pateikti konkretesnę informaciją apie galimybes dėstyti to
laikotarpio Lietuvos istorijos temas. Komitetas taip pat prašė esant galimybių
peržiūrėti ugdymo programas, kad jose aiškiau būtų atspindėtos pokario
pasipriešinimo istorijos temos.
Komitetas nusprendė
kreiptis į Lietuvos Respublikos švenčių dienų minėjimo organizavimo komisiją,
kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Seimo ar jo atitinkamų komitetų
dalyvavimas Žalgirio mūšio 600 metų minėjime. Atsižvelgiant į 2008 m. spalio 6
d. Seimo nutarimo Nr. X-1745 Dėl 2010 metų paskelbimo Žalgirio mūšio metais
nuostatas nuspręsta pagal galimybes organizuoti bendrus renginius su Lenkijos Respublikos Seimu.
Komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos mokslo
tarybos nuostatų projektą XIP-1170, Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus,
Biudžeto ir finansų komiteto išvadą ir
kitus pateiktus siūlymus. Komitetas nusprendė pritarti projektui, patobulintam
pagal Teisės departamento siūlymus ir teikti jį Seimui svarstyti.
