2009 m. kovo 13 –liepos
23 dienomis įvyko 39 Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiai, iš jų: 4
išvažiuojamieji, bendri su kitais Seimo komitetais – 3.
Komitetas kaip
pagrindinis svarstė šiuos teisės aktų projektus:
XIP- 395, XP-2905,
XP-1578(3), XP-2909, XP-2910, XP-2911, XIP-548, XIP-549, XIP-550, XIP-551,
XIP-552, XIP-110, XIP-111, XIP-477, XP-3412, XIP-643, XIP-672, XIP-673,
XIP-674, XIP-780.
Komitetas kaip
papildomas svarstė šiuos teisės aktų projektus:
XIP-233, XIP-445,
XIP-496, XIP-3347, XIP-419, XIP-468, XIP-786, XIP-787, XIP-789.
1. Priimtas Mokslo ir studijų įstatymas.
Pavasario sesijos metu
2009 m. gegužės 12 d. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas XI-242. Mokslo ir
studijų įstatymo tikslas – užtikrinti mokslo ir
studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuomenės poreikiams, mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę ir konkurencingumą Europos Sąjungoje
ir pasaulyje; nustatyti šiuos tikslus atitinkančius studijų, mokslinių tyrimų
ir eksperimentinės plėtros organizavimo pagrindus; pagerinti mokslo ir studijų
institucijų ir visos mokslo ir studijų sistemos valdymą, stebėseną ir
priežiūrą; padidinti mokslo ir studijų institucijų atsakomybę ir atskaitomybę
visuomenei, kartu išplėtoti jų autonomiją ir veiklos laisvę; tobulinti
Lietuvoje vykdomų aukštojo mokslo studijų sandarą, kad ji atitiktų
šiandieninius Europos aukštojo mokslo erdvės principus; tiksliau apibrėžti
mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų, studentų teises ir
pareigas; pagerinti mokslo ir studijų sistemos veiklos atitiktį darbo rinkos
poreikiams; sudaryti teisines sąlygas pagerinti ir efektyviai panaudoti mokslo
ir studijų sistemos finansavimą. Šis Mokslo ir studijų įstatymas
formuluoja realius sprendimus, kurių visuma leis užtikrinti Lietuvos mokslo ir
studijų sistemos konkurencingumą, kokybę ir prieinamumą.
2. Lietuvos Respublikos
Seimas, atsižvelgdamas į Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2008 m. spalio 15
d. sprendimą pakeisti Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2077
patvirtintą Vytauto Didžiojo universitetui perduotų naudotis pastatų ir žemės
sklypų sąrašą, priėmė 2009 birželio 2 d. nutarimą Nr. – XI-278 „Dėl Vytauto
Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio pakeitimo.
3. Lietuvos Respublikos
Seimas priėmė 2009 m. birželio 2 d.nutarimą Nr.-XI-274 Dėl pritarimo Vilniaus
Gedimino technikos universiteto dalyvavimui reorganizavime. Reorganizavimo metu
prijungiamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos institutas.
4. Lietuvos Respublikos
Seimas priėmė 2009 m. birželio 2 d. nutarimą Nr.-XI-275 Dėl pritarimo Lietuvos
veterinarijos akademijos dalyvavimui reorganizavime. Reorganizavimo metu
prijungiami Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės ir Veterinarijos
institutai.
5. Lietuvos Respublikos
Seimas priėmė 2009 m. birželio 2 d. nutarimą Nr.-XI-276 Dėl pritarimo Lietuvos
žemės ūkio universiteto dalyvavimui reorganizavime. Reorganizavimo metu
prijungiami Lietuvos žemės ūkio universiteto
Vandens ūkio ir Žemės ūkio inžinerijos institutai.
6. Lietuvos Respublikos
Seimas priėmė 2009 m. birželio 2 d. nutarimą Nr.-XI-277 Dėl pritarimo Kauno
technologijos universiteto dalyvavimui reorganizavime. Reorganizavimo metu prijungiami
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos, Kauno technologijos
universiteto Fizikinės elektronikos ir Kauno technologijos universiteto Maisto
institutai.
7. Priimtas Nepilnamečių
apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
Seimo Valdyba 2007 m. balandžio 13 d. sprendimu
Nr. 1527 sudarė darbo grupę dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir kitų teisės aktų
projektų parengimo.2007 m. birželio 30 d. darbo grupė baigė darbą ir parengė
Įstatymo projektą. Įstatymo projektą rengti paskatino tai, kad pastaruoju
laikotarpiu Lietuvos laikraščiuose, žurnaluose, internete bei Lietuvos
transliuotojų visuomenei pateikiamose programose rasime informacijos apie
pornografijos sklaidą, seksualinę ir fizinę prievartą bei smurtą prieš vaikus.
Tai viena iš jautriausių socialinių ir moralinių problemų, todėl iškilo
būtinybė suderinti
visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų nuostatas.
8. Priimtas Profesinio mokymo įstatymo 7, 9, 10, 11, 12,
18, 19, 21, 22, 23, 25, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 18, 19,
21, 22, 23, 25, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo tikslas – įgyvendinti Valstybės
valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) siūlymą, kuriam pritarė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2009 m. kovo 23 d. pasitarimo protokolas Nr.
22), likviduoti Kvalifikacijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(toliau – Kvalifikacijų tarnyba), jos funkcijas perduodant Švietimo ir mokslo
ministerijai, nedidinant ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms
pareigybių skaičiaus ir optimizuojant ministerijai pavaldžių institucijų
skaičių.
9. Priimtas Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio
pakeitimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos
profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme
tikslas – pilnai įgyvendinti Valstybės valdymo tobulinimo komisijos
(Saulėlydžio komisijos) siūlymą, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(2009 m. kovo 23 d. pasitarimo protokolas Nr. 22), likviduoti Kvalifikacijų
tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir panaikinti Kvalifikacijų
tarnybos steigimo teisinį pagrindą.
10. Priimtas Švietimo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Vietoj Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627) numatytų dviejų registrų:
Studijų ir mokymo programų registro ir Profesinių standartų ir kvalifikacijų
registro, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 18,
19, 21, 22, 23, 25, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatyme siūlomas vienas -
Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras. Panaikinus kvalifikacijų tarnybą
ir perdavus jos funkcijas Švietimo ministerijai, įstatymo projekte siūlomas
vienas registras - Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registras,
kurį steigia ir tvarko Švietimo ir mokslo ministerija.
11. Priimtas Seimo nutarimas "Dėl Mykolo Romerio
universiteto statuto patvirtinimo". Statutas parengtas pagal naujai
priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas.
12. Priimtas Seimo nutarimas
"Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto dalyvavimui
reorganizavime". Reorganizavimo metu bus prijungta Stasio Šalkauskio kolegija.
13. Priimtas Visuomenės informavimo įstatymo 46,
49, 50 ir 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas.
Įstatyme detalizuojama inspektoriaus kompetencija, teisės (funkcijos),
įtvirtinama iniciatyvos teisė pradėti tyrimą savo nuožiūra, kai turima
informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), taip pat
teisė filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, naudoti kitas
technines priemones tyrimų metu. Išsamiau aptariama teisė gauti
informaciją, būtiną inspektoriaus funkcijoms atlikti, tiek iš valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų, tiek iš viešosios informacijos rengėjų.
Įstatyme išsamiau
nustatoma skundų nagrinėjimo procedūra, išdėstomi atsisakymo nagrinėti skundą
pagrindai, apibrėžiamos inspektoriaus priimamų sprendimų rūšys. Įstatyme
numatoma, kad inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas
ar kitoks trukdymas inspektoriui įgyvendinti šio įstatymo jam suteiktas teises
ar įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.
14. Priimti du susiję
įstatymai – Švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas ir
Švietimo įstatymo 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50,
51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Šio teisės aktų paketo tikslas –
praplėsti asmenų, turinčių teisę dirbti mokytojais pagal bendrojo lavinimo
programas, ratą. Įstatymo projekte numatomos liberalesnės nuostatos,
suteiksiančios teisę darbdaviams priimti į darbą asmenis, turinčius aukštąjį
arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet
neįgijusius pedagogo kvalifikacijos, nustatyti terminą, per kurį jie privalo
įgyti pedagogo kvalifikaciją ar išklausyti švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka pedagoginių – psichologinių žinių kursą; papildomus
kvalifikacinius reikalavimus asmenims, turintiems teisę dirbti mokytojais,
nustatytų švietimo ir mokslo ministras.
švietimo, mokslo ir
kultūros K omiteto posėdžiai
Komitetas svarstė
klausimą dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų. Nuspręsta
pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai:
1. Formuojant 2010 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatymo projektą numatyti lėšų ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų padėjėjų
atlyginimams didinti ir pedagoginių darbuotojų atlyginimų skirtumui mažinti.
2. Atsižvelgiant į
Vyriausybės 2008–2012 metų programos nuostatas rengti Ikimokyklinio ugdymo
įstaigų finansavimo vaiko krepšelio principu modelį ir jo įgyvendinimo metodiką
ir periodiškai teikti Komitetui informaciją apie vykdomus darbus.
Švietimo, mokslo ir
kultūros komitetas, dalyvaujant Kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui,
Liaudies kultūros centro direktoriui Sauliui Liausai, savivaldybių atstovams,
išklausė informaciją Liaudies kultūros centro informaciją apie pasirengimą 2009
metų Dainų šventei. Komitetas nusprendė siūlyti Vilniaus miesto savivaldybei
skirti reikiamą dėmesį Vingio parko sutvarkymui ir jo parengimui Lietuvos
Tūkstantmečio dainų šventei. Galima konstatuoti, kad po Komiteto paraginimo
Vyriausybė skyrė papildomų lėšų Vingio parko sutvarkymui.
Vaiko teisių apsaugos
kontrolierė supažindino Komitetą su Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnybos
struktūra, veiklos funkcijas. Pranešėja informavo apie šios tarnybos atliktus
ir šiuo metu atliekamus tyrimus. Detaliau atkreipė dėmesį į nevykdomą Vaiko minimalios
ir vidutinės priežiūros įstatymą ir atliktą analizę dėl vaikų, paliktų į
užsienį išvykusių tėvų, padėties, jų pakitusio elgesio.
Komitetas svarstė
Lietuvos mokslo tarybos 2008 metų veiklos ataskaitą ir jai pritarė.
Komitetas svarstė
klausimą dėl AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ įkainių. Komitetas,
įvertinęs ilgalaikę valstybės politiką skaitmeninės televizijos diegimo srityje
ir konstatuodamas, kad skaitmeninės televizijos diegimas lemia tai, kad šiuo
metu nacionalinės televizijos moka tiek už programų siuntimą analoginiais, tiek
skaitmeniniais tinklais, nutarė siūlyti Vyriausybei:
1. Įvertinti, kaip AB
„Lietuvos radijo ir televizijos centras“ vykdo įpareigojimus atskirti apskaitą,
vykdyti sąnaudų apskaitą ir nustatyti kainas, orientuotas į sąnaudas.
2. Perskirstant
valstybės biudžetą LRT programų
siuntimui numatyti finansavimą, kurio reikia, kad LRT
galėtų vykdyti teisės aktais jai pavestas funkcijas.
Apsvarstęs visuomenėje
didelį atgarsį sukėlusią informaciją dėl valstybinių aukštųjų mokyklų vadovų
tarnybinių atlyginimų ir kitų gaunamų pajamų dydžių ir išklausęs Švietimo ir
mokslo ministerijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovus,
siekdamas užtikrinti valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšų panaudojimo
skaidrumą, Komitetas nusprendė siūlyti valstybinėms aukštosioms mokykloms
viešai skelbti, vadovų, akademinių padalinių vadovų, mokslinių sekretorių
tarnybinių atlyginimų, priemokų, priedų ir kitų gaunamų pajamų dydžius.
Komitetas pritarė
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijai dėl siūlymų atsižvelgiant į Europos
Sąjungos Tarybos rekomendacijas „Dėl valstybių narių ir bendrijos bendrųjų
ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo
politikos įgyvendinimo“, skirtas Lietuvai ir įvertinus Europos Sąjungos Tarybos
rekomendacijas Lietuvai. Nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei:
1. Imtis visų priemonių,
užtikrinančių Mokslo ir studijų reformos sklandžią eigą. Šiam tikslui pasiekti
jau dabar tikslinga rengti LR Seime svarstomo Mokslo ir studijų įstatymo
įgyvendinimui būtinus įstatymo lydimuosius teisės aktus.
2. Moksliniams tyrimams
ir plėtrai (MTP) ir inovacijų sistemos struktūrinės reformos įgyvendinimui
toliau teikti pirmenybę ir numatyti tam pakankamą finansavimą.
3. Parengti ir
įgyvendinti tarpinstitucinę programą, skatinančią realų vyresnio amžiaus
darbuotojų mokymąsi visą gyvenimą, koordinuojančią valstybės pastangas šioje
srityje bei atitinkančią darbo rinkos pokyčius ir poreikius.
Komitetas išklausė
Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės informaciją apie Švietimo
ir mokslo ministerijai pavaldžių įmonių reorganizaciją ir nusprendė:
1. Prašyti ministeriją
pristatyti Komitetui parengtą pavaldžių institucijų reorganizavimo projektą
prieš jį tvirtinant.
2. Prašyti Valstybės
valdymo tobulinimo komisijos vadovą pristatyti Komitetui švietimo srities
valdymo tobulinimo konceptualų projektą (tikslus, principus ir kt.).
Komitetas surengė
diskusiją „Pokyčiai viešosiose bibliotekose ir valstybės programų vaidmuo“,
kurios metu buvo pristatytas projektas „Bibliotekos pažangai“. Išplatintas
bendras Komiteto, Kultūros ministro ir projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovo
kreipimąsis į savivaldybes, raginantis pagal galimbes skirti lėšas šio projekto
įgyvendinimui. Gauti atsakymai iš dalies savivaldybių, kuriuose atsispinti
reikiamas savivaldybių dėmesys šiam projektui.
·
Komitetas posėdyje svarstė klausimą dėl apskričių įstaigų
pavaldumo po apskričių reformos. Komiteto nariai nusprendė siūlyti Vyriausybei
priimant sprendimus dėl apskričių viršininkų įsteigtų biudžetinių įstaigų
steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose apskrities viršininko įgyvendinamų
dalininko (savininko) turtinių ir neturtinių teisių perdavimo apibrėžti
regioninės įstaigos sampratą ir kriterijus, kuriuos turi atitikti regioninė institucija,
ir sprendžiant dėl įstaigų steigėjų atsižvelgti į tai, ar įstaiga atlieka
savivaldybės, ar regionines funkcijas. Komitetas taip pat prašo jį informuoti
apie rengiamus sprendimus šiuo klausimu.
Bendrame Socialinių
reikalų ir darbo komiteto, Sveikatos reikalų komiteto ir Švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto posėdyje Labdaros ir paramos fondo ALGOJIMAS, vadovė Aušra
Stančikienė, supažindino Seimo narius su Fondo misija ir uždaviniais.
Seimo pavedimu Komitetas
svarstė Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio Seimo plenarinio posėdžio metu
perskaitytame pareiškime iškeltas problemas dėl mokyklų tinklo savivaldybėse
optimizavimo.
Švietimo ir mokslo
ministerijos atstovai papasakojo apie dabar veikiančią mokyklų struktūrą ir
vykdomą mokyklų reorganizaciją daugelyje savivaldybių. Lietuvos savivaldybių
asociacijos patarėjas teigė, kad nereikėtų atimti teisės iš savivaldybės
spręsti mokyklų tinklo reorganizacijos klausimų, jeigu sprendimai daromi
atsakingai. Nuspręsta siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai ir savivaldybių
administracijoms imtis priemonių, kad rengiant mokyklų tinklo ir struktūros
pertvarką reglamentuojančius teisės aktus būtų tinkamai įgyvendinamos Viešojo
administravimo ir Švietimo įstatymo nuostatos dėl visuomenės informavimo
Komitetas svarstė
klausimą dėl Vytauto Didžiojo universiteto reorganizavimo prie universiteto
prijungiant Šalkauskio kolegiją. Buvo nuspręsta pritarti reorganizacijai.
Reorganizavimo tikslas – efektyviai naudojant valstybės biudžeto lėšas,
užtikrinti aukštos kvalifikacijos tikybos mokytojų rengimą ir reorganizuojamos
įstaigos veiklos tęstinumą bei įsipareigojimų vykdymą.
Komitetas kelis kartus
svarstė klausimą dėl meno kūrėjų socialinių garantijų. Komitetas savo siūlymus
išdėstė pateikdamas papildomo komiteto išvadas dėl Gyventojų pajamų mokesčio 2, 9, 17, 18 str. pakeitimo ir papildomo įstatymo
projekto ir Sveiktos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 str. pakeitimo ir
papildomo įstatymo projekto
Komitetas svarstė
klausimą dėl ankstyvo užsienio kalbų mokymo ir integruoto užsienio kalbos ir
dalyko mokymo bendrojo lavinimo mokyklose. Komiteto narių nuomone, šiais
klausimas reikalinga platesnė diskusija. Sprendimas nebuvo priimtas.
Komitetas dalyvavo
išvažiuojamame Komiteto posėdyje Vilniaus universitete, kur aptarė naujai priimto
Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo problemas, apžiūrėjo universitetą,
lankėsi senų leidinių saugykloje.
Komitetas
išvažiuojamajame posėdyje drauge su švietimo ir mokslo ministru Gintaru
Steponavičiumi, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriumi Alvydu Puodžiuku
ir ministerijos specialistais diskutavo dėl tarptautinės konferencijos „Gestų
kalba mokykloje: praeitis, dabartis ir vizija“, rezoliucijoje keliamų problemų.
Ministerijos paprašyta teikti siūlymus dėl gestų kalbos vertėjų statuso.
Pristatytas Mokinio
krepšelio metodikos taikymo raidą nuo jos įvedimo 2002 m ir šios metodikos
naują modelį, pakoreguotą dėl prasidėjusios ekonominės krizės ir dėl
išryškėjusių šios metodikos trūkumų.
Komitetas svarstė klausimą dėl archyvų sistemos
pertvarkos ir surengė apskritojo stalo diskusiją šiuo klausimu. Komitetas
pasiūlė Vyriausybei tęsiant valstybės valdymo tobulinimą reformuoti Lietuvos
archyvų departamentą taip, kad jo funkcijos būtų perduotos Teisingumo
ministerijai. Sustabdyti numatytą archyvų - kaip valstybės institucijų -
sistemos pertvarką. Sudaryti specialistų darbo grupę galimos archyvų sistemos
pertvarkos projektui parengti. Vyriausybė įsiklausė į Komiteto siūlymus ir šiuo
metu reforma vyksta įsiklausant į specialistų siūlymus.
Su Sveikatos reikalų
komitetu aptartas klausimas „Meno sveikatai projektų perspektyvos Lietuvoje”.
Sveikato sapsaugos ministerija, įsiklausius į Komiteto siūlymus sudarinėja
darbo grupę šiems klausimams spręsti.
Buvo svarstoma, kam
tikslinga būtų perduoti valstybinės švietimo priežiūros funkciją panaikinus
apskritis, kurių administracijų sudėtyje buvo valstybinės švietimo priežiūros
skyriai.
Komitetas svarstė
integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų įgyvendinimo
problemas. Komitetas nusprendė siūlyti Vyriausybei kuo greičiau pradėti
įgyvendinti patvirtintas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių)
plėtros 2009-2013 metų programas ir
peržiūrėti planuojamų rengti Jungtinių tyrimų programų būtinumą ir nesieti
integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektų
įtraukimą į valstybės projektų sąrašą. Pasiūlyta Švietimo ir mokslo
ministerijai kuo greičiau, įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą, sudaryti
integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų įgyvendinimą
koordinuojančią priežiūros tarybą ir patvirtinti jos funkcijas.
Komitetas svarstė 2007
metais priimto Profesinio mokymo įstatymo įgyvendinimo problemas. Posėdyje
dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ir Švietimo ir mokslo ministerijos
atstovai. Buvo aptarta įstatymą lydinčiųjų teisės aktų rengimo, derinimo ir
priėmimo problemos. Pristatyta Ministro Pirmininko 2009-04-20 dienos potvarkiu
Nr. 147 sudarytos darbo grupės išvadų ir pasiūlymų projektas dėl Profesinio
mokymo ir darbo rinkos profesinio mokymo sujungimo. Darbo grupė nagrinėjo
galimas pagrindinio profesinio mokymo ir darbo rinkos profesinio mokymo
sujungimo priemones, leisiančias optimizuoti visų profesinio mokymo įstaigų
tinklą ir racionaliai panaudoti profesinio mokymo infrastruktūrai skirtas
lėšas, taip pat klausimus dėl valstybės institucijų funkcijų administruojant
vieningą profesinio mokymo įstaigų tinklą. Komitetas nutarė artimiausiu metu
dar kartą apsvarstyti Profesinio mokymo įstatymo įgyvendinimo problemas ir
Ministro Pirmininko 2009-04-20 dienos potvarkiu Nr. 147 sudarytos darbo grupės
išvadas ir pasiūlymus.
Komitetas keletą kartų
svarstė klausimą dėl programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“
projektų įgyvendinimo. Komitetas siūlė Vyriausybei atkreipti dėmesį į tai, kad
kai kurie Kultūros ministerijos sprendimai dėl programos „Vilnius – Europos
kultūros sostinė 2009“ projektų finansavimo priimami pavėluotai, vienašališkai
mažinamas vasario 23 dienos VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“
dalininkų susirinkime patvirtintas projektų biudžetas ir tai trukdo sklandžiai
įgyvendinti programą. Taip pat net keletą kartų siūlė Kultūros ministerijai
nemažinti lėšų programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektams
įgyvendinti ir šiam projektui skirti 25 mln. Lt.
Komitetas lankėsi
Kultūros ministerijoje, kur su Kultūros ministru ir visų ministerijų skyrių
vadovais aptarė aktualias kultūros problemas. Komitetas dar kartą pakartojo
siūlymą mažinant valstybės biudžeto lėšas, skirtas kultūrai, nemažinti lėšų,
skirtų projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektų
įgyvendinimui.
2009 m. balandžio 14 d.
suėjo ketveri metai nuo tada, kai buvo patvirtinta Etninės kultūros globos
tarybos sudėtis. Taryba turi būti atnaujinama kas 4 metai. Komitetas dar
pavasario sesijos pradžioje parengė nutarimo projektą, kuriuo siekama
patvirtinti naują Etninės kultūros globos tarybos sudėtį. Šis nutarimo
projektas iki šiol dar nebuvo pateiktas Seimo plenariniame posėdyje.