Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis,
komiteto narys Antanas Baura bei Žemės ūkio
viceministras Aušrys Macijauskas susitiko su Vokietijos Bundestago Maisto,
žemės ūkio ir vartotojų apsaugos komiteto nare (ji taip pat ir Bundestago
parlamentinės ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininkė) dr. Christel Happach-Kasan ir aptarė energijos iš atsinaujinančių šaltinių
problemas.
E. Pupinis susitikime pažymėjo, kad Lietuva praeityje skyrė
mažai dėmesio energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių gavybos
bei panaudojimo klausimui, tačiau Vyriausybė jau imasi žingsnių tai spręsti.
Komiteto pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje žinoma Vokietijos patirtis
atsinaujinančių energijos šaltinių srityje ir mūsų šalies savivaldybės aktyviai
tuo domisi.
Dr. Ch. Happach-Kasan pristatė, kad atsinaujinanti energija Vokietijoje yra
labai svarbi tema kalbant apie žemės ūkį, kaimo plėtrą bei klimato kaitą.
Vokietijoje 80 proc. energijos yra iškastinė ir didžioji dalis importuojama,
todėl atsinaujinančios energijos plėtra labai skatinama. Bundestago narė
paminėjo, kad biodujos sudaro 75 proc. visos atsinaujinančios energijos. Be to,
Vokietijoje jungiamos šilumos ir elektros energijos, t.y. gaminant elektros
energiją, gaunama šiluma taip pat panaudojama. Dr. Ch.
Happach-Kasan teigimu,
Lietuvoje 50 proc. šilumos tiekiama centralizuotai, o tai labai gerai situacija
teikti šilumą iš atsinaujinančių šaltinių.
Bundestago narė taip pat pažymėjo, kad pagrindinė
atsinaujinančios energijos problema kainos nustatymas. Tuo tikslu,
Vokietijoje buvo priimtas Elektros kainos įstatymas nustatantis elektros
energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainą.
Komiteto pirmininkas pripažino, kad Lietuvoje nebuvo
didelio susidomėjimo biodujų gamyba ir dabar šiai sričiai reikia labai daug
investicijų, tačiau biodegalų gamybos klausimu
intensyviai dirbama - suteikiamos mokestinės lengvatos, teikiama parama,
priverstinai maišomas transportui skirtas biokurą su mineraliniais degalais.
Taip pat dabar svarstoma kaip įdarbinti laukus, kurie po žemės reformos yra
nenaudojamiatsinaujinančių energijos išteklių
auginimui.
Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pažymėjo, kad
Lietuva jau padarė proveržį biokuro gamybos srityje veikia 5 biodegalų gamyklos. Viceministras taip pat pabrėžė, kad
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje jau daromi pakeitimai, kurie
suteiks žemdirbiams galimybę gauti paramą biojėgainių
įsirengimui, be to, rengiami teisės aktų pakeitimai įpareigojantys dujų ir
elektros gamintojus įsileisti į savo tinklus atsinaujinančios energijos ir
biodujų gamintojų produkciją.
Komiteto narys Antanas Baura
domėjosi vėjo jėgainių klausimu kaip Vokietijoje remiama vėjo jėgainių
statybos, kaip susitariama su žemių savininkais?
Dr. Ch. Happach-Kasan teigė, jog vėjo jėgaines dažniausia Vokietijoje stato
bendruomenės ir ūkininkai. Vėjo jėgainių
statybai yra atskira programa, skiriami kreditai, tačiau svarbiausia, kad būtų
sukurtas visos valstybės vėjo jėgainių planas. Anot Bundestago narės, norint
padengti kaštus, turi būti išnaudojama ne mažiau nei 25 proc. vėjo jėgainės
pajėgumų.
Susitikimo pabaigoje Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad
Lietuva turi daug ko pasimokyti iš Vokietijos kolegų ir tikisi, jog tiek
valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu tarp Vokietijos ir Lietuvos vyks glaudus
tarpusavio bendradarbiavimas.
