Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius K.
Maksvytis posėdyje informavo apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės
pardavimo aktualijas.
Anot jo, 2009
m. kovo 1 d. yra 25,3 tūkst.
žemės ūkio subjektų, pageidaujančių lengvatinėmis sąlygomis pirkti 423 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio
paskirties žemės, ir pateikusių žemėtvarkos skyriams jų pirmumo teisę ar (ir)
teisę į valstybės paramą patvirtinančius dokumentus. 3000 ūkininkų, kurie,
pasikeitus teisės aktų nuostatoms neteko teisės įsigyti savo naudojamą
valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, toliau ją nuomoti galės tik tokiu
atveju, jeigu kiti asmenys į tokią žemę nepageidauja atkurti nuosavybės teisių
arba ją pirkti.
Apskričių viršininkų administracijos
2008 metais organizavo konkursus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės
sklypų įvertinimo paslaugų pirkimo. Vidutinė vieno žemės sklypo vertės
nustatymo paslaugų kaina – 200 litų
(su PVM). Iki 2009 m kovo 1 d. jau sudarytos 4924 valstybinės žemės
pirkimo-pardavimo sutartys dėl 51,7 tūkst. ha žemės. Jei likę prašomi parduoti valstybinės žemės
sklypai būtų vertinami valstybės lėšomis, valstybės biudžeto lėšų poreikis
šioms paslaugoms apmokėti sudarytų apie 15 mln. litų.
Audito, apskaitos ir turto vertinimo
institutas iki šiol nepatvirtino Vertintojo eksperto kvalifikacijos egzaminų
organizavimo taisyklių, vis dar nėra asmenų, kurie 1999 m. vasario 24 d.
nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ numatytais atvejais atliktų
pakartotinį individualų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įvertinimą.
Todėl Nacionalinė žemės tarnyba parengė šios tvarkos pakeitimo projektą, kuriuo
siūloma numatyti, kad pakartotinį žemės sklypo individualų vertinimą galėtų
atlikti ir trijų turto vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų grupė.
Žemės reformos
programos vykdymui apskrityse skirtos lėšos turi būti naudojamos pirmiausiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra, paskiau –
neatlygintinam perdavimui nuosavybėn bei asmeninio ūkio žemės įteisinimui. Ir
tik po to gali būti planuojamos bei naudojamos lėšos patvirtintuose žemėtvarkos
projektuose suformuotų valstybės parduodamos žemės sklypų kadastriniams
matavimams. Žemės reformos programos vykdymui apskrityse 2009
m. skirta 66 725 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, iš jų sausio – kovo
mėnesiais atlikta darbų, paslaugų daugiau kaip už 11 mln. litų. Jei nuo šių
metų II ketvirčio bus sustabdytas žemės reformos darbų finansavimas, negalės
vykti jokie žemės reformos darbai, tame tarpe ir valstybinės žemės ūkio
paskirties žemės pardavimas.
Komiteto pirmininkas Edmundas
Pupinis nurodė, kad nepateisinama tokia situacija, kai be aukciono negalima
parduoti valstybinės žemės sklypų tik dėl to, kad nėra asmenų, turinčių turto
vertintojo eksperto kvalifikaciją, ir tokią situaciją būtina nedelsiant
pakeisti.
Jis taip pat akcentavo, kad
valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastriniai matavimai visais
atvejais turi būti atliekami ne valstybės, o pirkėjo (žemės ūkio subjektų)
lėšomis.
