Komitetas išklausė žemės ūkio kooperatyvo
„Pienas LT“ valdybos pirmininko Naglio Narausko
informacija apie kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybos galimybes.
Pranešėjas pažymėjo, kad vyksta įmonės statybos parengiamieji darbai: parengta
technologinė koncepcija, nustatytas investicijų poreikis, pasirinkta gamybos
kryptis, atliekami visi kiti ekonominiai skaičiavimai. Numatoma, kad pieno
perdirbimo įmonėje dirbs 50 darbuotojų ir bus perdirbama 650 tonų pieno per
dieną , kas sudaro apie 10 proc. nuo viso šalyje pagaminamo pieno. Pieno
žaliava kooperatyvas apsirūpins iš savo narių tiekiamo pieno. Jau dabar ŽŪK
„Pienas LT“ iš savo narių surenka 400 tonų pieno per dieną. Buvo pažymėta, kad
kooperatyvo nariu gali būti kiekvienas pageidaujantis, norintis dalyvauti
kooperatyvo veikloje, nepriklausomai nuo jo turimo kapitalo dydžio. Akcinėse
bendrovėse visus sprendimus priima tik kontrolinį paketą turintys akcininkai,
kooperatinėse – visi nariai yra lygiateisiai ir kiekvienas turi po vieną balsą.
Numatoma naujoje įmonėje gaminti naujos kartos
produktus, kurie Lietuvoje negaminami, tai įvairūs pieno baltymai naudojami
kaip sudėtinė dalis ne tik įvairiuose maisto produktuose, bet ir pramoninių
prekių gamyboje. Tokių produktų paklausa ES šalyse kasmet didėja daugiau kaip
18 procentų.
Dėka efektyvios pieno
perdirbimo įmonės veiklos, mažų pieno pristatymo kaštų kooperatyvo nariai už
teikiamą pieną turėtų gauti vidutinę ES šalių pieno supirkimo kainą. Pažymėta, kad auganti pieno paklausa
skatins jo gamybą, todėl esančioms pieno perdirbimo įmonėms negresia bankrotai
dėl žaliavos stygiaus. Jos turės labiau konkuruoti su žemės ūkio kooperatyvais
siūlydamos priimtinesnes pieno supirkimo kainas.
Pieno perdirbimo įmonių
atstovai teigė, jog neprieštarauja kooperatinės pieno įmonės statybai, tačiau
jų nuomone tikslingiau ES ir nacionalinio biudžeto lėšas nukreipti smulkių ir
vidutinių pieno ūkių vystymui ir pieno kokybei gerinti.
Kaimo reikalų komiteto
pirmininkas Edmundas Pupinis apibendrindamas kilusią diskusiją pažymėjo, kad
kooperacijos plėtra šalyje visada buvo remiama ir nėra nukreipta esamų pieno
perdirbimo įmonių žlugdymui. Pastarosios labiau turi prisitaikyti prie esamų
sąlygų, siekti kompromiso ir glaudesnio bendradarbiavimo su pieno gamintojais,
o ne bandyti juos supriešinti.
Šalies pienininkystėje susidariusią kritinę situaciją galima išspręsti
einant kooperacijos keliu, tuo keliu kuriuo jau senai nuėjo ES šalys.
