Komitetas konstatuoja, kad normatyviniai aktai reglamentuojantys ūkinės veiklos ribojimus nesuderinti tarpusavyje, neatitinka ženkliai pasikeitusių žemės ūkio gamybos sąlygų. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo procedūros sudėtingos, vertinimo kriterijai netikslūs ir nepakankami, o nustatant sanitarinės apsaugos zonas daug neobjektyvumo.

Komitetas nusprendžia:

1. Pasiūlyti Vyriausybei sudaryti Ministro Pirmininko kanclerio vadovaujamą tarpžinybinę darbo grupę dėl gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių objektų sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir poveikio aplinkai vertinimo proceso tobulinimo, įtraukiant į jos sudėtį ekspertus, mokslo institucijų, asociacijų, Žaliųjų judėjimo ir vietos bendruomenių atstovus.

2. Parengti ir suderinti poveikio aplinkai vertinimo ir sanitarinių apsaugos zonų nustatymo teisinių aktų pakeitimo projektus, įvertinant gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių gamybinių objektų dydžius, juose taikomas pažangias taršą mažinančias technologijas ir įrengimus.

3. Atnaujinamiems bei rekonstruojamiems gyvulininkystės ar paukštininkystės objektams, kurie jau veikė, netaikyti tokių pačių griežtų reikalavimų dėl statybų leidimų išdavimo bei ūkinės veiklos apribojimų, kurie yra nustatyti ar numatomi naujai statomiems objektams.

4. Atsižvelgiant į gamtines ir vietos sąlygas, nustatyti gyvulių, kiaulių, paukščių ir žvėrelių didžiausią koncentracijos lygį gyvulininkystės objektuose, įvertinant juose pažangių technologijų mažinančių neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai taikymą, taip pat apsvarstyti galimybes kaip parinkti stambių gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų statybos vietas, atsižvelgiant į atskirų šalies vietovių ypatumus.

5. Įvertinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto nuostatas dėl gyvulininkystės, paukštininkystės ir kitų kompleksų biodujų jėgainių įrengimo, gaunamų produktų - dujų ir elektros energijos realizavimo galimybių pagrįstomis kainomis bei siekti, kad ES parama biodujų jėgainių įrengimui būtų finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

6. Peržiūrėti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, patikslinant vietos savivaldos institucijų kompetencijos ribas bei tiksliau nustatant kokios institucijos nagrinėja poveikio vertinimo dokumentus bei patikslinant kriterijus kada būtina atlikti poveikio vertinimą.

7. Siekiant sumažinti taršą, peržiūrėti esamus reikalavimus mėšlo saugojimui, transportavimui ir panaudojimui, patikslinant mėšlo skleidimui reikalingą žemės sklypo dydį ir jo atstumus nuo taršos šaltinio.

8. Patobulinti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo kontrolės sistemą, mažinant kontroliuojančių institucijų skaičių ir gerinant jų darbo kokybę.

9. Šalinti nepagristas biurokratines kliūtis ir pasiekti, kad naujų fermų statybai, rekonstrukcijai ir remontui leidimai išduodami ir ūkinės veiklos poveikio vertinimo procedūros būtų atliekamos griežtai laikantis įstatymais nustatytų terminų.

10. Iki 2010 m. kovo 10 d. Kaimo reikalų komitetui pateikti informaciją apie šio sprendimo įgyvendinimą ir parengtus svarstymui Seime įstatymų projektus.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis