Komitetas, apsvarstęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-274), pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.

Jei Seimas priims siūlomą įstatymo projektą nuosavybės teisės piliečiams saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose) galės būti atkuriamos lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu tik už toje pačioje saugomoje teritorijoje iki nacionalizacijos turėtą (nebūtinai valstybės išperkamą) žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie toje teritorijoje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs).

Įstatymas padės įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą.

Tie asmenys, kurie neatitiks įstatymo keliamų sąlygų ir neturės teisės atkurti nuosavybės teisių lygiaverčiu plotu saugomose teritorijose, galės iki 2010 m. sausio 1 d. pasirinkti kitus galimus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus (žemę natūra turėtoje vietoje, lygiavertį plotą kaimo vietovėje ne saugomoje teritorijoje, kompensaciją pinigais ar vertybiniais popieriais).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius K. Maksvytis posėdyje informavo apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo aktualijas.

Anot jo, 2009 m. kovo 1 d. yra 25,3 tūkst. žemės ūkio subjektų, pageidaujančių lengvatinėmis sąlygomis pirkti 423 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, ir pateikusių žemėtvarkos skyriams jų pirmumo teisę ar (ir) teisę į valstybės paramą patvirtinančius dokumentus. 3000 ūkininkų, kurie, pasikeitus teisės aktų nuostatoms neteko teisės įsigyti savo naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, toliau ją nuomoti galės tik tokiu atveju, jeigu kiti asmenys į tokią žemę nepageidauja atkurti nuosavybės teisių arba ją pirkti.

Apskričių viršininkų administracijos 2008 metais organizavo konkursus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įvertinimo paslaugų pirkimo. Vidutinė vieno žemės sklypo vertės nustatymo paslaugų kaina – 200litų (su PVM). Iki 2009 m kovo 1 d. jau sudarytos 4924 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys dėl 51,7 tūkst. ha žemės. Jei likę prašomi parduoti valstybinės žemės sklypai būtų vertinami valstybės lėšomis, valstybės biudžeto lėšų poreikis šioms paslaugoms apmokėti sudarytų apie 15 mln. litų.

Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas iki šiol nepatvirtino Vertintojo eksperto kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklių, vis dar nėra asmenų, kurie 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ numatytais atvejais atliktų pakartotinį individualų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įvertinimą. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba parengė šios tvarkos pakeitimo projektą, kuriuo siūloma numatyti, kad pakartotinį žemės sklypo individualų vertinimą galėtų atlikti ir trijų turto vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų grupė.

Žemės reformos programos vykdymui apskrityse skirtos lėšos turi būti naudojamos pirmiausiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra, paskiau – neatlygintinam perdavimui nuosavybėn bei asmeninio ūkio žemės įteisinimui. Ir tik po to gali būti planuojamos bei naudojamos lėšos patvirtintuose žemėtvarkos projektuose suformuotų valstybės parduodamos žemės sklypų kadastriniams matavimams. Žemės reformos programos vykdymui apskrityse 2009 m. skirta 66 725 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, iš jų sausio – kovo mėnesiais atlikta darbų, paslaugų daugiau kaip už 11 mln. litų. Jei nuo šių metų II ketvirčio bus sustabdytas žemės reformos darbų finansavimas, negalės vykti jokie žemės reformos darbai, tame tarpe ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis nurodė, kad nepateisinama tokia situacija, kai be aukciono negalima parduoti valstybinės žemės sklypų tik dėl to, kad nėra asmenų, turinčių turto vertintojo eksperto kvalifikaciją, ir tokią situaciją būtina nedelsiant pakeisti.

Jis taip pat akcentavo, kad valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastriniai matavimai visais atvejais turi būti atliekami ne valstybės, o pirkėjo (žemės ūkio subjektų) lėšomis.

Komiteto posėdyje Valstybės kontrolierės pavaduotojas Tomas Mackevičius informavo apie Valstybinio audito ataskaitą dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo orientavimo skyriaus dalinio uždarymo procedūrų.

Atliekant auditą didelių nusižengimų nepastebėta. Valdymo ir kontrolės sistemai tobulinti pateiktos 8 rekomendacijos ir iki 2009 m. balandžio 1 d. įgyvendintos 6, arba 75 proc. visų teiktų rekomendacijų.

Posėdyje pritarta Komiteto 2009 m. pavasario sesijos darbo planui.

Komitetas pritarė Ūkininko ūkio įstatymo papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIP – 363) svarstymo parengiamiesiems darbams. Komiteto išvadų projekto rengėjais paskirti Seimo nariais J. Stanevičių ir B. Paužą. Šio įstatymo projekto klausymai bus 2009 m. balandžio 29 d.Projektą Komitete numatyta svarstyti 2009 m. gegužės 6 dieną.

Įstatymo projekte numatoma pavesti Vyriausybei nustatyti nemokiems ūkininkams tam tikrus minimalius normatyvus gyvenamajam būstui, pagalbinėms patalpoms žemės plotui, kad jie galėtų gyventi kaime, tęsti žemės ūkio veiklą. Komitetas nusprendė prašyti Seimo valdybos kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo.