Kaimo reikalų komiteto posėdyje nuspręsta pritarti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo (Nr. XIP-1011) ir jį lydinčiais Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo (Nr. XIP-1012), Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo (Nr. XIP-1013) įstatymo projektams.

Šiais įstatymais siūloma numatyti, kad laisvą valstybinę žemę, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, atitinkantys Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo sąlygas, lygiaverčiais žemės sklypais susigrąžinti gali tik šie ūkininkai ar šių bendrovių nariai. Tokiu būdu siekiama apsaugoti žemės ūkio subjektų, kurie į nuomojamą žemę investuoja nemažai lėšų ir darbo, interesus, kadangi praktikoje dažni atvejai, kai į tokią žemę atkuriamos nuosavybės teisės lygiaverčiais žemės sklypais neūkininkaujantiems asmenims.

Be to, siūloma skirtingus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo mechanizmus, priklausomai nuo to, ar asmeniui ši žemę grąžinama natūra, ar lygiaverčiu žemės sklypu, ir ar šioje žemėje yra kitiems asmenims priklausančių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų).

Posėdžio metu nuspręsta pritarti Investicijų įstatymo 2 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projektui (Nr. XIP-663).

Šio projekto tikslas nustatyti pramoninio parko ir teritorijų planavimo dokumentų – pramoninių žemės planų sąvokas, reglamentuoti investicijas į pramoninį parką, nustatant, kad pramoninio parko veikla vykdoma vadovaujantis konkrečiam parkui sudarytos programos nuostatomis. Sprendimą dėl pramoninio parko veiklos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taip pat nustatyti imperatyvas dėl pramoniniam parkui sudarytos programos turinio bei išplėsti investavimo skatinimo būdų, susijusių su pramoninių parkų plėtra, ribas.

Komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1053).

Šio Įstatymo projekto tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir uždrausti iš tiekėjų reikalauti įvairių nuolaidų ir mokėjimų.

Tuo tikslu, įstatymo projekte nurodyti 11 nesąžiningų veiksmų draudimo atvejų, kurių mažmeninės prekybos įmonės negalės reikalauti iš tiekėjų.

Komiteto nariai buvo vieningos nuomonės, kad minėti veiksmai gali būti pakeisti kitais veiksmais ir pasiūlė papildyti įstatymo projektą nuostata, kad „mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama sudaryti papildomas sutartis su tiekėjais, kuriomis tiekėjai būtų apmokestinami bet kokiais papildomais mokesčiais“. Tokiu būdu siūloma atsisakyti projekte numatytų draudžiamų veikų sąrašo.

Taip pat, Komitetas atkreipė pagrindinio Ekonomikos komiteto dėmesį į tai, jog Konkurencijos taryba išreiškė abejones dėl savo galimybių vykdyti įstatymo priežiūrą.