Kaimo reikalų komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti 2010 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-1220) padidinant biudžeto asignavimus melioracijai ir skirti papildomas lėšas Nacionaliniai žemės tarnybai žemėtvarkos institucijų išlaikymui bei Žemės reformos programai vykdyti.

Komitetas pritarė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektui (Nr. XIP-540).

Šiuo projektu siekiama teisiškai sureguliuoti Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d nutarime aptartas teisines situacijas, t. y. nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiams (jiems pareiškus norą) turi būti grąžintas natūra išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris nebepriskirtinas valstybės išperkamam, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, pilietis, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, privalo būti informuotas apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn bei galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

Kaimo reikalų komitetas apsvarstęs Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XP-2605(2) ES) nusprendė jį grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus.

Komitetas išklausė žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Naglio Narausko informacija apie kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybos galimybes. Pranešėjas pažymėjo, kad vyksta įmonės statybos parengiamieji darbai: parengta technologinė koncepcija, nustatytas investicijų poreikis, pasirinkta gamybos kryptis, atliekami visi kiti ekonominiai skaičiavimai. Numatoma, kad pieno perdirbimo įmonėje dirbs 50 darbuotojų ir bus perdirbama 650 tonų pieno per dieną , kas sudaro apie 10 proc. nuo viso šalyje pagaminamo pieno. Pieno žaliava kooperatyvas apsirūpins iš savo narių tiekiamo pieno. Jau dabar ŽŪK „Pienas LT“ iš savo narių surenka 400 tonų pieno per dieną. Buvo pažymėta, kad kooperatyvo nariu gali būti kiekvienas pageidaujantis, norintis dalyvauti kooperatyvo veikloje, nepriklausomai nuo jo turimo kapitalo dydžio. Akcinėse bendrovėse visus sprendimus priima tik kontrolinį paketą turintys akcininkai, kooperatinėse – visi nariai yra lygiateisiai ir kiekvienas turi po vieną balsą.

Numatoma naujoje įmonėje gaminti naujos kartos produktus, kurie Lietuvoje negaminami, tai įvairūs pieno baltymai naudojami kaip sudėtinė dalis ne tik įvairiuose maisto produktuose, bet ir pramoninių prekių gamyboje. Tokių produktų paklausa ES šalyse kasmet didėja daugiau kaip 18 procentų.

Dėka efektyvios pieno perdirbimo įmonės veiklos, mažų pieno pristatymo kaštų kooperatyvo nariai už teikiamą pieną turėtų gauti vidutinę ES šalių pieno supirkimo kainą. Pažymėta, kad auganti pieno paklausa skatins jo gamybą, todėl esančioms pieno perdirbimo įmonėms negresia bankrotai dėl žaliavos stygiaus. Jos turės labiau konkuruoti su žemės ūkio kooperatyvais siūlydamos priimtinesnes pieno supirkimo kainas.

Pieno perdirbimo įmonių atstovai teigė, jog neprieštarauja kooperatinės pieno įmonės statybai, tačiau jų nuomone tikslingiau ES ir nacionalinio biudžeto lėšas nukreipti smulkių ir vidutinių pieno ūkių vystymui ir pieno kokybei gerinti.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis apibendrindamas kilusią diskusiją pažymėjo, kad kooperacijos plėtra šalyje visada buvo remiama ir nėra nukreipta esamų pieno perdirbimo įmonių žlugdymui. Pastarosios labiau turi prisitaikyti prie esamų sąlygų, siekti kompromiso ir glaudesnio bendradarbiavimo su pieno gamintojais, o ne bandyti juos supriešinti.

Šalies pienininkystėje susidariusią kritinę situaciją galima išspręsti einant kooperacijos keliu, tuo keliu kuriuo jau senai nuėjo ES šalys.