PARAMOS KAIMO PLĖTRAI SUPAPRASTINIMAI DUODA
NAUDĄ
Kaimo reikalų komitetas svarstė Licencijuotų
sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr.
XP2647). Komitetas pritarė šiam projektui.
Priėmus
įstatymo projektą bus sudarytos geresnės sąlygos žemės ūkio veiklos subjektams, licencijuotuose
sandėliuose laikyti grūdus, rapsus,
žolių sėklas, daržoves ir vaisius, įkeisti juos be papildomų turtinių
garantijų komerciniams bankams ar kredito unijoms ir gauti iš jų trumpalaikes
(26 mėn. laikotarpiui) paskolas.
Kaimo reikalų komitetas posėdyje bendru
sutarimu pritarė Europos reikalų komiteto iniciatyva parengtam parlamentiniam
pranešimui Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos veiksmų
planas: Lietuvos požiūris. Taip pat Komitetas pasiūlė pranešimo rengėjams
papildyti jį tvaraus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įtaka regionui
ir akcentuoti tausojančios žvejybos svarbą.
Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas
Komitetui pristatė ministerijos atliktus Kaimo plėtros paramos priemonių
supaprastinimus. Buvo atsisakyta vidinės grąžos rodiklio, padidinta skolos
rodiklio reikšmė, patvirtinti statinių didžiausieji įkainiai, atsisakyta
reikalavimo drausti pasėlius ir kt. Be to, paramai iki 150 tūkst. litų supaprastinta
paraiškos forma, į kurią integruotas verslo planas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM
direktorius Saulius Silickas informavo, kad per 2009 metus, kai buvo
paleistos supaprastintos paramos taisyklės gautos 2652 paraiškos paramai
gauti, o per 2007 - 2008 buvo gautos tik 648 paraiškos. Direktoriaus teigimu,
2008 metais Kaimo plėtros programos priemonėms buvo išmokėta 186 mln. litų, o
2009 m. Agentūra jau išmokėjo 867 mln. litų.
Komiteto posėdyje buvo svarstytas Lietuvos veterinarijos
akademijos Gyvulininkystės instituto direktorės Violetos Juškienės prašymas
integruoti Gyvulininkystės institutą į Nemuno slėnyje kuriamą Lietuvos
agrarinių ir miškų mokslų centrą.
Direktorė informavo, kad Gyvulininkystės institutą
numatyta integruoti į Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA), geografiškai paliekant jį savo dabartinėje buveinėje
(Baisogaloje, Radviliškio raj.).
Posėdyje buvo konstatuota, kad Švietimo ir mokslo ministerijai
kartu su Žemės ūkio ministerija tikslinga apsvarstyti galimybę integruoti
Gyvulininkystės institutą į Nemuno slėnyje kuriamą Lietuvos agrarinių ir
miškų mokslų centrą.
Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas Kaimo reikalų komiteto
narius informavo apie numatomo šiuo metu apskričių viršininkų atliekamų
funkcijų žemės tvarkymo ir administravimo srityje perskirstymą.
Ministerija siūlo apskričių viršininkų funkcijas žemės tvarkymo ir
administravimo srityje nuo 2010 m. liepos 1 d. perskirstyti taip, kad
savivaldybės administruotų ir tvarkytų miestuose esančią žemę, o kaimiškosiose
vietovėse šias funkcijas atliktų Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.
Valstybės įmonės "Valstybinis žemėtvarkos institutas"
pagrindu numatoma įsteigti Valstybės įmonę "Valstybės žemės fondas",
kuris palaipsniui perimtų žemės tvarkymo funkcijas, pradedant nuo šiuo metu
svarbiausių uždavinių:
apleistos žemės identifikavimas ir priemonių joms mažinti
organizavimas;
žemės konsolidacijos projektų rengimas;
žemės bendrasavininkų mažinimas
ir kt.
Komitetas apsvarstė Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto
įvykdymo apyskaitos projektą
(Nr. XIP-479). Įvertinus Žemės ūkio ministerijos atstovų pateiktą informaciją
apie tai, kaip šalinami Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai,
nuspręsta siūlyti
pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui.