Kaimo reikalų komitetas svarstė Žemės įstatymo 7, 9, 14, 19, 22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XP-1906(4)) parengiamuosius darbus ir nusprendė dėl teikiamo įstatymo projekto papildomų Audito, teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų ir Antikorupcijos komisijos prašyti išvadų. Svarstyti šį įstatymo projektą Komitete planuojama 2009 m. lapkričio 25 d.

Komitetas, kaip papildomas, svarstė ir pritarė Vyriausybės pateiktam Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti šį įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas bei į Komiteto pasiūlymus.

Teikiamo įstatymo uždaviniai - tinkamai perkelti Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos ir dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimus, teisiškai sureglamentuoti privalomąsias rūšies apsaugos priemones ir sąlygas žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams.

Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui patikslinti šį įstatymo projektą, kad apie būsimus mokslo tyrimus ir stebėsenas Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija informuotų žemės savininkus ar valdytojus.

Taip pat, Komiteto nuomone, žemės savininkų, valdytojų ar naudotojų prarastos pajamos ar susidarančios papildomos išlaidos dėl nustatytų veiklos apribojimų turi būti kompensuojamos.

Komitetas posėdyje apsvarstė gyvulininkystės, paukštininkystės ir kitų žemės ūkio įmonių ūkinės veiklos poveikio aplinkai reglamentavimo klausimus.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad normatyviniai aktai reglamentuojantys ūkinės veiklos ribojimus nesuderinti tarpusavyje, neatitinka ženkliai pasikeitusių žemės ūkio gamybos sąlygų. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo procedūros sudėtingos, vertinimo kriterijai netikslūs ir nepakankami. Jau daugiau kaip 5 metai nepavyksta suderinti atskirų žinybų veiksmus ir objektyviai nustatyti sanitarinės apsaugos zonas.

Komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei sudaryti tarpžinybinę darbo grupę dėl gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių objektų sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir poveikio aplinkai vertinimo proceso tobulinimo, įtraukiant į jos sudėtį ekspertus ir atitinkamų mokslo institucijų, asociacijų, žaliųjų judėjimo ir vietos bendruomenių atstovus.

Tokios darbo grupės pagrindiniai uždaviniai būtų:

- parengti ir suderinti poveikio aplinkai vertinimo ir sanitarinių apsaugos zonų nustatymo teisinių aktų pakeitimo projektus, įvertinant gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių gamybinių objektų dydžius, juose taikomas pažangias taršą mažinančias technologijas ir įrengimus;

- peržiūrėti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, patikslinant vietos savivaldos institucijos kompetencijos ribas bei aiškiai įvardinant kokių institucijų ir kokios kompetencijos padaliniai nagrinėja poveikio vertinimo dokumentus, nustatyti aiškius kriterijus kada reikia atlikti poveikio vertinimą ir kada nereikia atlikti;

- sukurti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo kontrolės sistemą, mažinant kontroliuojančių institucijų skaičių ir gerinant jų darbo kokybę;

Komiteto nuomone atnaujinamiems bei rekonstruojamiems gyvulininkystės ar paukštininkystės objektams, kurie jau veikė ir nekėlė grėsmės aplinkai, nereikėtų taikyti tokių pačių griežtų reikalavimų, kaip naujai statomiems objektams. Siūloma parengti pasiūlymus dėl stambių gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų vietos parinkimo bei jų koncentracijos lygio nustatymo bei nustatyti didžiausią koncentracijos lygį fermose intensyviam gyvulių ir paukščių auginimui.