Komiteto ataskaitos 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO

2009 METŲ SEIMO III (RUDENS) SESIJOS DARBO ATASKAITA

(2009 m. rugsėjo 9 d. – 2010 m. kovo 3 d.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TURINYS

 

1. BENDROJI INFORMACIJA.................................................................................................... 3

2. AKTUALIAUSI KOMITETO DARBAI.................................................................................. 4        

2.1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas..................................................................... 4

2.2. Europos Sąjungos (ES) reikalų svarstymas.............................................................................5

2.3.Posėdžiai...................................................................................................................................7

2.4. Parlamentinės kontrolės klausimai..........................................................................................7

2.5. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas.............................................................................................10

2.6. Komiteto renginiai.................................................................................................................. 10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. BENDROJI INFORMACIJA

 

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui:          kaip papildomam komitetui	15 10 5
1.2	ES teisės aktų ir kitų dokumentų svarstymas	4
1.3	Komiteto parengtos ir Seime priimtos rezoliucijos, pareiškimai, nutarimai, sprendimai	1
1.4	Komiteto pareiškimai	3
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1	Komiteto posėdžiai: Iš jų: uždari          bendri          išvažiuojamieji	57 28 8 –
2.2	Klausymai	–
3. Parlamentinė kontrolė
3.1	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų Iš jų: pozicijos vykstant į Tarybas          Ataskaitos           Kiti parlamentinės kontrolės klausimai   Ambasadorių kandidatūros	116 72   15   15   14
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	211
4.2	Parengta atsakymų ir raštų	201
5. Renginiai
5.1	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	3
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1	Surengta vizitų		–
6.2	Priimta delegacijų		–
6.3	Susitikimai su svečiais iš užsienio valstybių		17

 

 

 

 

2. AKTUALIAUSI KOMITETO DARBAI

 

2.1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

 

2.1.1. Komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šiuos teisės aktus:

 

a. susijusius su užsienio politikos sritimi:

 

           

2009 m. lapkričio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 4, 20, 25, 28, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. XI–467) ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XI-468). Priėmus teikiamus Konsulinio statuto pakeitimus pagerėjo konsulinių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienio valstybėse (sutrumpėjo pasų išdavimo ir keitimo, gyvenamosios vietos deklaravimo terminai piliečiams, gyvenantiems užsienio valstybėse), sumažėjo administracinė našta, užtikrintas efektyvesnis konsulinės pagalbos teikimas, numatyta paprastesnė asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo tvarka bei atsisakyta reikalavimo legalizuoti Lietuvoje reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų išduotus dokumentus. Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitime numatyta, kad  Konsulinis mokestis imamas už paso išdavimą ir nustatytos konsulinio mokesčio už paso išdavimą, keitimą arba dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo priėmimą ir perdavimą lengvatos atskiroms asmenų grupėms

 

b. susijusius su tarptautinių sutarčių ratifikavimu:

 

2009 m. lapkričio 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos, pasirašytos 1972 m. lapkričio 15 d. Vienoje, pakeitimų ratifikavimo“ (Nr. XI-491). Vienas iš pagrindinių Konvencijos pakeitimų, tai naujo tauriojo metalo – paladžio – nustatymas, kas sudarys sąlygas šio metalo, kaip tauriojo metalo, laisvam cirkuliavimui susitariančiosiose šalyse.

2009 m. lapkričio 19 d. Seimas taip pat priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis  ratifikavimo“ (Nr. XI–490). Ratifikavus šią Konvenciją, suinteresuotųjų asmenų prašymu išrašai iš civilinės būklės aktų, patvirtinančių gimimą, santuoką ar mirtį, bus išduodami pagal Konvencijoje patvirtintas formas ir be legalizavimo ar jam lygiaverčių formalumų bus priimami kiekvienos valstybės, Konvencijos dalyvės, teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, iš esmės turėtų būti palengvinta civilinės būklės aktų įrašų apyvarta prie Konvencijos prisijungusiose valstybėse bei sumažinta administracinė našta piliečiams.

2009 m. lapkričio 19 d. Seimas taip pat priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Konvencijos dėl nacionalinių surinkimo išlaidų, kurios pasiliekamos, kai tradiciniai nuosavi ištekliai pervedami į ES biudžetą, paskirstymo, susijusio su centralizuotu muitiniu įforminimu, ratifikavimo“(Nr. XI–492). Konvencijos paskirtis – nustatyti bendras visoms valstybėms narėms pasiliekamų nuosavų išteklių (muitų) surinkimo išlaidų sumų paskirstymo procedūras prekių muitiniame įforminime dalyvaujančioms valstybėms narėms, kai taikoma prekių centralizuoto muitinio įforminimo procedūra arba kai išleidžiant prekes į laisvąją apyvartą naudojamasi bendruoju leidimu. Taikant prekių centralizuoto muitinio įforminimo procedūrą ar naudojantis bendruoju leidimu muitinės deklaraciją priima valstybės narės, kurioje įsteigtas asmuo, muitinė, o procedūrą prižiūri, prekes tikrina ir išleidžia kitos valstybės narės muitinė, kuriai jos pateiktos. Valstybei narei liekančių nuosavų išteklių surinkimo išlaidų sumos paskirstymo  principas – muitiniame įforminime dalyvaujančios valstybės narės joms liekančią nuosavų išteklių surinkimo išlaidų sumą pasidalija po lygiai.

2009 m. lapkričio 25 d. Komitetas posėdyje svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektą Nr. XIP-1074. Komiteto išvadų rengėjas – Justinas Karosas, taip pat įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės bendro susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos ratifikavimo“ projektą Nr. XIP-1141. Komiteto išvadų rengėjas – Justinas Karosas.

2009 m. gruodžio 4 d. Komitetas posėdyje svarstė įstatymo „Dėl Patentų teisės sutarties ratifikavimo“ projektą Nr. XP–3333. Komiteto išvadų rengėjas – Petras Auštrevičius.

 

2.1.2. Komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šiuos teisės aktus:

 

a. susijusius su užsienio politikos sritimi:

 

2009 m. spalio 14 d. Komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ projektą Nr. XIP-1094(2). Komiteto kuratorius – Petras Auštrevičius.

2009 m. lapkričio 4 d. ir 6 d. Komitetas svarstė klausimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIP-1220“ (Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija). Komiteto kuratoriai – Audronius Ažubalis, Petras Auštrevičius.

2009 m. gruodžio 2 d. Komitetas posėdyje svarstė įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ projektą Nr. XIP–230. Komiteto išvadų rengėja – Vilija Aleknaitė Abramikienė.

 

 

2.2. Europos Sąjungos (ES) reikalų svarstymas

 

2009 m. rugsėjo 16 d. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos poziciją ir priėmė išvadą dėl Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“. Komitetas išvadoje pabrėžė, kad naujoji daugiametė programa, kurianti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, įgyvendinus joje numatytus ambicingus tikslus, svariai prisidės prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės Europoje kūrimo. Komitetas akcentavo migracijos ir prieglobsčio klausimų sprendimo svarbą, siekiant kovoti su nelegalia migracija, didinant sienų kontrolės veiksmingumą, reguliuojant teisėtos migracijos srautus. Taip pat komiteto išvadoje pažymėta, kad ir ne ES valstybėse narėse vykstantys procesai neišvengiamai įtakoja ES piliečių saugumą, todėl saugumą visame ES regione būtina kurti skiriant atitinkamą dėmesį bendradarbiavimui su kaimyninėmis Rytų kaimynystės ir Viduržemio jūros regiono valstybėmis.

2009 m. gruodžio 4 d. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos poziciją ir priėmė išvadą dėl Europos Komisijos komunikato „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2009–2010 m.“. Išvadoje Užsienio reikalų komitetas pažymi ES plėtros politikos svarbą siekiant strateginių       tikslų – didinti stabilumą, saugumą ir užtikrinti žmonių gerovę, įtvirtinti ES kaip globalų veikėją tarptautinėje arenoje ir siekti europinių demokratinių, teisės viršenybės vertybių sklaidos už dabartinės ES sienų, tikisi, kad derybos dėl Kroatijos įstojimo į ES bus baigtos 2010 m., sveikina Makedonijos Respublikos padarytą pažangą ir ragina toliau tęsti svarbias reformas rengiantis narystei ES, pažymi Turkijos strateginę svarbą Europos Sąjungai ir jos vaidmens reikšmingumą siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą regione, mano, kad per pastarųjų metų laikotarpį ES gauti trys nauji prašymai dėl narystės rodo ES patrauklumą, tikisi, kad Islandija artimoje ateityje įgis šalies kandidatės statusą ir pradės derybas dėl narystės ES, remia Kosovo europinę perspektyvą, tačiau pažymi, kad Kosovo europinė integracija daugelyje sričių pasiekusi tik ankstyvąją stadiją, todėl reikalinga ir toliau plėtoti bendradarbiavimą siekiant padėti Kosovo institucijoms vykdyti svarbias reformas.

Komitetas patvirtino Lietuvos Respublikos pozicijas vykstant į 4 ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdžius, vykusius atitinkamai 2009 m. rugsėjo 14–15 d., 2009 m. spalio 26–27 d., 2009 m. lapkričio 16–17 d. ir 2009 m. gruodžio 7–8 d., 2010 m. sausio 25–26 d., 2010 m. vasario 22 d. ir išklausė ataskaitas po šių posėdžių. Iš svarbesniųjų šiuose ministrų tarybos posėdžiuose svarstytų klausimų, kuriais komitetas patvirtino Lietuvos Respublikos pozicijas galima būtų išskirti šiuos:

1.            2009 m. rugsėjo 14–15 d. posėdyje: Tarybos išvados dėl Pietų Kaukazo. Dokumente konstatuojama, kad Europos Komisija parengs ir pateiks Europos Tarybai mandatus deryboms dėl Asociacijos susitarimų, apimančių ir laisvą prekybą arba dėl laisvos prekybos susitarimo  su regiono valstybėmis. Toliau derybos vyktų atsižvelgiant į kiekvienos šalies padarytą pažangą.

2.            2009 m. spalio 26–27 d. posėdyje: Baltijos jūros regiono strategija. Tarybos posėdyje buvo pritarta šiai Europos Komisijos kartu su valstybėmis narėmis parengtai strategijai, skirtai regiono gerovės, susisiekimo, ekologijos ir saugumo iššūkiams spręsti. Vienas pagrindinių Strategijos tikslų - Baltijos jūros regioną paversti ES regioninės integracijos pavyzdžiu, kuris sudarytų sąlygas visai ES siekti globalios ekonominės lyderystės. Tai būtų integruotas regioninės politikos planavimo modelis, kuriuo Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų nustatyti savo poreikius ir, koordinuodamos atitinkamas politikos sritis, surasti joms reikalingų išteklių. Strategija turėtų užtikrinti harmoningą regiono ekologinę sistemą bei optimalią ekonomikos ir visuomenės raidą. Numatoma pridėtinė vertė – padidėjęs regiono konkurencingumas.

3.            2009 m. lapkričio 16–17 d. posėdyje:

·              Tarybos išvados dėl Baltarusijos. Tarybos išvadose pažymima, kad pastaruoju metu nebuvo didelės pažangos Baltarusijai sprendžiant žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimus, iki šiol yra neatšauktas atsisakymas registruoti daugelį politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų bei nepriklausomos žiniasklaidos priemonių, o taip pat pasitaikė susidorojimo su taikių politinių akcijų dalyviais atvejų. Išvadose dėl tolimesnių santykių plėtojimo su Baltarusija numatoma:

- Iki 2010 m. spalio mėn. pratęsti draudimo atvykti tam tikriems Baltarusijos pareigūnams taikymo laikiną galiojimą ir jį tuo pačiu metu suspenduoti.

- Komisija įpareigota parengti rekomendacijas dėl derybų su Baltarusija dėl vizų režimo supaprastinimo, kai bus įvykdytos atitinkamos sąlygos, pradžios.

- Gilinti sutartinius santykius su Baltarusija, atsižvelgiant į jos tolesnę pažangą užtikrinant demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms bei teisinės valstybės principų laikymąsi.

- Siekiant paremti demokratinės ir pliuralistinės aplinkos kūrimą, ES ketina toliau aktyvinti savo bendradarbiavimą su Baltarusijos pilietine visuomene, įskaitant bendradarbiavimą įgyvendinant Rytų partnerystės sistemą.

·              Pasirengimas Europos Sąjungos – Rusijos Federacijos aukščiausio lygio susitikimui, vykusiam 2009 m. lapkričio 18 d. Stokholme. Ministrai aptarė pasirengimą ES ir Rusijos Viršūnių susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama energetinio saugumo, tarptautinės prekybos klausimams, situacijai santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis.

 

 

 

2.3. Posėdžiai

 

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas surengė 57 posėdžius, iš kurių 28 uždarus ir 8 bendrus su kitais komitetais. Uždaruose posėdžiuose pristatytos Lietuvos Respublikos pozicijos, vykstant į Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybas, į Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybas ir į Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimus. Taip pat išklausytos ataskaitos iš minėtų Tarybų ir ministrų susitikimų. Komitetas rengė uždarus posėdžius, svarstant Užsienio reikalų ministro teikimus kandidatūroms į Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas bei kitus klausimus.

Komitetas surengė 3 bendrus uždarus posėdžius su Europos reikalų komitetu (2 atvirus), pristatant Lietuvos Respublikos pozicijas prie Europos vadovų Tarybą. Komitetas surengė 2 bendrus posėdžius su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu , kuriuose buvo svarstoma Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinės bendruomenės veikloje Afganistano Islamo Respublikoje strategija 2009–2013 metais, taip pat klausimas dėl informacijos apie galimą CŽV kalėjimo buvimą Lietuvoje.

 

2.4. Parlamentinės kontrolės klausimai

 

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė šiuos svarbiausius parlamentinės kontrolės klausimus. Dauguma parlamentinės kontrolės klausimų buvo svarstyti Komiteto uždaruose posėdžiuose.

1. Klausimai, susiję su užsienio politikos sritimi:

2009 m. rugsėjo 9 d. bendrame posėdyje su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu svarstė visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų gabenimą ir kalinimą Lietuvos Respublikoje.

2009 m. rugsėjo 28 d. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Rytų politiką dvišalių ir daugiašalių santykių kontekste.

2009 m. spalio 7 d. Komitete buvo svarstomi Lietuvos interesai rengiant naująją NATO strateginę koncepciją.

2009 m. spalio 16 ir 23 d. dalyvaujant Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijų atstovams, Komitetas svarstė bendrą ES prieglobsčio politiką, galimo Lietuvos dalyvavimo Europos Komisijos projekte, skirtame pasidalinti Maltai tenkančią pabėgėlių naštą, klausimą ir Maltos Ministro Pirmininko laišką Lietuvos Ministrui Pirmininkui, kuriame prašoma dalyvauti šiame projekte. Komitetas nutarė rekomenduoti Vyriausybei:

            1) remti 2009 m. birželio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose išdėstytą poziciją, kad Europos Sąjunga  turi kovoti ne su nelegalios imigracijos pasekmėmis, o imtis veiksmingų prevencinių priemonių prie Europos Sąjungos pietinių jūros sienų ir tose valstybėse, iš kurių Europos Sąjungą pasiekia didžiausi nelegalios imigracijos srautai;

2) solidarumą su Malta parodyti toliau aktyviai Lietuvai dalyvaujant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros FRONTEX koordinuojamose operacijose Viduržemio jūroje, siunčiant ekspertus ar tam tikrą techniką.

2009 m. spalio 28 d. uždarame posėdyje Užsienio reikalų komitetas išklausė Krašto apsaugos ministerijos informaciją po neformalaus NATO Gynybos ministrų susitikimo, vykusio 2009 m. spalio 22-23 d. Bratislavoje. Apie tai Komiteto narius informavo Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas.

Uždaro posėdžio metu taip pat įvyko diskusija dėl Europos Sąjungos santykių su Baltarusija.

2009 m. lapkričio 4 d. posėdyje svarstė ir patvirtino Rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos politikos Rytų kaimynystės valstybių atžvilgiu.

2009 m. lapkričio 4 d. kartu su Audito komitetu svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų ir Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo atlikus auditus Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse. Buvo priimtas Sprendimas dėl valstybinio audito „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“, kuriame, siekiant, kad valstybės biudžeto asignavimai ir valstybės turtas būtų naudojami racionaliai ir efektyviai, nuspręsta teikti siūlymus  Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Vyriausybei siūlyta inicijuoti specialaus įstatymo parengimą arba galiojančių įstatymų pakeitimus, reglamentuojant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos vykdymo organizavimą; parengti reikalingus teisės aktus dėl humanitarinės pagalbos teikimo. Finansų ministerijai siūlyta  pateikti rekomendacijas, kurios padėtų užtikrinti skaidrią finansinę kontrolę Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, kai nacionalinės ir valstybės, kurioje dirba diplomatinė atstovybė, teisės normos ir nustatytų finansinių apyskaitų turinys ir formos išsiskiria;  išanalizuoti situaciją ir pateikti nuomonę dėl finansų tvarkymo diplomatinėse atstovybėse, atsižvelgiant į tai, kad diplomatinėse atstovybėse dirbantys diplomatai atlieka finansų tvarkymo funkcijas, neturėdami finansinio išsilavinimo. Viešųjų pirkimų tarnybai siūlyta pateikti rekomendacijas, kurios padėtų užtikrinti skaidrius viešuosius pirkimus Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, kai nacionalinės ir valstybės, kurioje dirba diplomatinė atstovybė, teisės normos išsiskiria.

2009 m. gruodžio 4 d. posėdyje buvo išklausyta Užsienio reikalų ministerijos informacija po Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos viršūnių susitikimo.

2009 m. gruodžio 9 d. posėdyje Komitetas nagrinėjo klausimą „Dėl ekonominės diplomatijos ir jos veiklos efektyvumo“. Šiuo posėdžiu buvo siekiama, kad atsakingi vykdomosios valdžios atstovai pristatytų Komitetui kaip įgyvendinamas Vyriausybės programos X straipsnio „Verslas, inovacijos, investicijos“ 283 punktas dėl veikusių ir viena kitos veiklą dubliuojančių struktūrų – Lietuvos ekonominės plėtros agentūros, Ūkio ministerijos Prekybos departamento ir Užsienio reikalų ministerijos Eksporto ir investicijų skatinimo departamento pertvarkymo į dvi viešąsias įstaigas – Investicijų pritraukimo fondą ir Eksporto tarybą. Komitetas taip domėjosi, kaip ketinama spręsti komercijos atašė skyrimo tvarkos, pavaldumo, statuso, darbo vietos išlaikymo klausimus, užtikrinant, kad jų veikla būtų kuo efektyvesnė ir duotų realių veiklos rezultatų.

2010 m. kovo 3 d. bendrame uždarame posėdyje su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai Komitetų nariams pristatė Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinės bendruomenės veikloje Afganistano Islamo Respublikoje 2009–2013 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2011 metų planą. Plane numatomos priemonės, kurių bus imtasi 2010–2011 metais, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinės bendruomenės veikloje Afganistano Islamo Respublikoje 2009–2013 metų strategijos tikslus ir uždavinius. Komitetai, pažymėdami, kad Strategijos įgyvendinimas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos užsienio ir gynybos politikos prioritetų, taip pat matydami būtinybę vieningai aukščiausiu lygiu koordinuoti Strategijos įgyvendinimą nusprendė siūlyti Vyriausybei patvirtinti patikslintą ir sukonkretintą Planą bei numatyti atskirą finansavimą Strategijos įgyvendinimui. Taip pat buvo nuspręsta paraginti už Plano vykdymą atsakingas ministerijas aktyviai prisidėti prie Lietuvos Respublikos veiklos Afganistano Islamo Respublikoje.

 

2. Klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos pozicijų pristatymu (19 klausimų), vykstant į Europos Vadovų Tarybas, Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybas, Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybas, Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimus, ir šių tarybų ataskaitos (15).

 

3. užsienio reikalų ministro teikimai kandidatūroms į Lietuvos Respublikos nepaprastųjų ir įgaliotųjų ambasadorių užsienio valstybėje pareigas (14).

 

Kiti parlamentinės kontrolės klausimai svarstyti atviruose Komiteto posėdžiuose:

·        Komitetas aktyviai dalyvavo formuojant poziciją dėl Rytų partnerystės parlamentinės dimensijos. Buvo parengtas bendras Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų dokumentas, kuris buvo išplatintas ES valstybių narių ir Rytų partnerystės valstybių parlamentams. Lietuva dėl aktyviai reiškiamos pozicijos ir rodomos iniciatyvos kuriant Rytų partnerystės parlamentinę asamblėją tapo Baltijos valstybių deleguota darbo grupės nare (kartu su Švedija, Ispanija, Lenkija, Europos Parlamentu ir Rytų partnerystės valstybėmis), kuri toliau svarstys asamblėjos kūrimo klausimus (atstovaus Užsienio reikalų komiteto pirmininkas).

·        2009 m. rugsėjo 16 d. Komitetas tęsė Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje inicijuotos Baltijos Asamblėjos reformos svarstymą. Reformos tikslus ir pasiūlymus Komiteto nariams pristatė Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Mantas Adomėnas. Šia reforma siekiama sustiprinti Baltijos valstybių parlamentinį bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, užtikrinti tiesioginį informacijos teikimą nacionalinių parlamentų komitetams, sustiprinti gebėjimus spręsti konkrečias problemas, apibrėžti ilgalaikės politikos konkrečiose srityse plėtros viziją. Komitetas priėmė išvadą, kurioje iš esmės pritarė pateiktiems pasiūlymams ir kartu pateikė savo poziciją dėl pagrindinių reformos akcentų.

·        2009 m. spalio 9 d. uždarame posėdyje Užsienio reikalų komitetas priėmė nuomonę dėl naujos NATO Strateginės koncepcijos. Šią nuomonę Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis įteikė NATO Generaliniam sekretoriui Andersui Fogui Rasmusenui jo 2009 m. spalio 9 d. susitikimo su  Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi metu.

·        2009 m. spalio 30 d. Komitetas svarstė klausimą dėl Seimo nuolatinių delegacijų veiklos 2010 metais. Atidžiai išnagrinėjus delegacijų veiklą 2009 metais bei susidariusią finansinę situaciją, buvo nuspręsta priimti rekomendacijas Seimo valdybai, kuriose buvo išskirtos prioritetinės delegacijos, pateikti pasiūlymai dėl delegacijų veiklos efektyvinimo bei dėl galimų taupymo priemonių.

·        2010 m. sausio 13 d. Komitetas priėmė pareiškimą „Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl Nukryžiuotojo atvaizdo Italijos mokyklose“. Pareiškime buvo nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas, apgailestaudamas dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo, kuris konstatavo, kad privalomas tam tikros religijos simbolio naudojimas viešųjų įstaigų patalpose, o ypač mokyklų klasėse, pažeidžia tėvų teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus; gerbdamas minties, sąžinės ir religijos laisvę; primindamas, kad ir individas, ir bendruomenė turi teisę išreikšti savo religinę bei kultūrinę tapatybę, neapsiribojančia privataus gyvenimo sritimi; prisimindamas skaudžią Lietuvos istoriją, kuomet religijos laisvė buvo draudžiama ir niekinama; konstatuoja, kad Kryžiaus naudojimas viešojoje erdvėje nepažeidžia laisvo religijos pasirinkimo ir išpažinimo laisvės; atkreipia dėmesį, kad Kryžiaus simbolio vartojimas neverčia išpažinti konkrečios religijos, o istoriškai yra neatsiejama visos Europos krikščioniškosios humanistinės tradicijos dalis, kuri savaime nekenkia netikintiems ar nekrikščionims ir nevaržo mokinių bei jų tėvų religijos ir įsitikinimų pasirinkimo ir jų raiškos laisvės; laikosi nuomonės, kad Europos žmogaus teisių teismo priimtas sprendimas suteikia privilegiją tiems, kurie nenori religinės kultūros simbolių viešose institucijose, nepagrįstai iškeldamas jų teises ir varžydamas kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę reglamentuoti sąžinės ir religijos klausimus atsižvelgiant į jos individualų kultūrinį, istorinį ir religinį kontekstą. Toks teismo sprendimas kelia klausimą dėl ketinimų išstumti religinę dimensiją iš viešojo gyvenimo erdvės bei sąlygoja tikinčiųjų teisių varžymą; remia Lenkijos Respublikos Seimo rezoliuciją, kuria kreipiamasi į Europos Tarybos narių parlamentus siūlant kartu aptarti religijos laisvės ir bendro krikščioniškojo paveldo apsaugos būdus; pritaria Užsienio reikalų ministerijos nuomonei, kad Lietuvos Respublikai būtų tikslinga įstoti į šią bylą trečiąja šalimi.

·        2010 m. sausio 22 d. Komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 4 straipsniu, svarstė Užsienio reikalų ministerijos pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl delegavimo prioritetų ir preliminarių lėšų paskirstymo proporcijų nustatymo“ pakeitimo“ projektą. 2007–2009 m. sukaupta asmenų delegavimo patirtis bei pasikeitusios aplinkybės lėmė tai, kad galiojančio Vyriausybės nutarimo nuostatos turėjo būti peržiūrėtos. Be to, pateiktame projekte tiksliau apibrėžiami delegavimo į Europos Sąjungos, NATO ir ESBO institucijas prioritetas, taip pat nustatomos principinės nuostatos, kuriomis bus vadovaujamasi, deleguojant asmenis į tarptautines ir ES ar užsienio valstybių institucijas. Teikiamą projektą Komitetui pristatė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. Komitetas iš esmės pritarė pateiktam projektui ir pateikė savo siūlymus.

·        Bendrame posėdyje su Europos reikalų komitetu buvo išklausyta informacija apie Švedijos pirmininkavimo Europos Sąjungai 2009 m. liepos-gruodžio mėn. rezultatus (pristatė Švedijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje J.E. Ulrika Eva Maria Cronenberg-Mossberg) ir Ispanijos Karalystės pirmininkavimo Europos Sąjungai 2010 m. sausio - birželio mėn. prioritetus (pristatė Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje J.E. Jose Luis Solano Gadea). Švedijos ambasadorė apžvelgė pagrindinius Švedijos pirmininkavimo metu nuveiktus darbus, kilusius iššūkius ir svarstytus klausimus. Kaip svarbiausi pirmininkavimo laimėjimai buvo įvardyti Lisabonos sutarties ratifikavimas, aukščiausių ES pareigūnų paskyrimas, Stokholmo programos, Baltijos jūros strategijos patvirtinimas. Komitetų nariai padėkojo Švedijai už konstruktyvų ir atsakingą pirmininkavimą, siekiant spręsti bendras visai ES kylančias problemas. Ispanijos ambasadorius kaip pagrindinius pirmininkavimo prioritetus įvardijo Lisabonos sutarties įgyvendinimą, ekonomikos atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą, ES vaidmens išoriniuose santykiuose stiprinimą. Komitetų nariai pozityviai įvertino išskirtus svarbiausius darbus ir palinkėjo Ispanijai visokeriopos sėkmės pastarąjį pusmetį stovint prie Europos Sąjungos vairo.

 

2.5. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

 

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas gavo 211 pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų,           išsiuntė – 201. Komitetas susirašinėjo su įvairiomis valstybės institucijomis. Didžiausią dalį raštų sudarė susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, taip pat su Migracijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos. Komitetas, atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų pobūdį, dažnai susirašinėjo su įvairių interesų grupių atstovais, užsienio kolegomis, Lietuvoje reziduojančiais diplomatiniais atstovais ir Lietuvos diplomatiniais atstovais užsienio valstybėse, taip pat piliečiais.

 

2.6. Komiteto renginiai

 

2009 m. rugsėjo 14 d. Užsienio reikalų komitetas kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Demokratinės politikos institutu surengė diskusiją minint tarptautinę demokratijos dieną „Lietuvos pirmininkavimas Demokratijos bendrijai – iššūkiai ir galimybės“.

2009 m. gruodžio 2–3 dienomis Užsienio reikalų komitetas kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Asociacija Atlanto Sutarties Lietuvos Bendrija surengė konferenciją „NATO nuo Bukarešto iki Lisabonos: naujoji strateginė koncepcija ir Ukrainos narystės perspektyvos“.

2010 m. vasario 5 d. Užsienio reikalų komitetas kartu su Seimo Pirmininke suorganizavo konferenciją „Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?“. Diskusijoje dalyvavo politikai, diplomatai, politologai, politikos apžvalgininkai.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                Emanuelis Zingeris