2009 m. rugsėjo 27-28 dienomisŠvedijos Parlamento kvietimu dalyvavau ES šalių nacionalinių parlamentų Aplinkos apsaugos komitetų pirmininkų konferencijoje tema „Miškų naikinimas ir nykimas. Klimato kaita“. Diskusija vyko Švedijos, šiuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungai, parlamente. Klimato kaita yra vienas iš svarbiausių Švedijos pirmininkavo ES prioritetų.

Konferencija prasidėjo sekmadienį, rugsėjo 27 d. išvyka į Stokholmo miesto naują rajoną Hammarby Sjöstad, kuriame taikomi griežti aplinkos apsaugos reikalavimai namų statybos, techninės įrangos ir transporto srityse. Ekologinės informacijos centro vadovas papasakojo ES šalių parlamentarams apie šį sėkmingai įgyvendinamą projektą (projekto trukmė nuo 2001 iki 2017 metų), kuriame integruota ekosistema apima atliekų rūšiavimą, perdirbimą ir panaudojimą energijai gaminti, taip pat ir nuotekų valymą ir dumblo panaudojimą biodujoms gaminti. Įgyvendinti ir kiti svarbūs aplinkosauginiai sprendimai: vandens taupymo priemonės, lietaus, tirpstančio sniego vandens surinkimas, atskirų atliekų srautų surinkimo vakuuminiais vamzdžiais sistema, saulės baterijos ant namų fasadų ir stogų ir kt. Šiame rajone stengiamasi garantuoti gyventojams kuo geresnį susisiekimą viešuoju transportu, kad gatvėse būtų kuo mažiau nuosavų automobilių. Susipažinti su darnios raidos gyvenamuoju rajonu Hammarby Sjöstad nuolat atvyksta ekskursijos ir specialistų delegacijos iš kitų valstybių.

Parlamentarų konferencijoje pranešimus apie miškų naikinimą ir nykimą bei su tuo susijusias klimato kaitos problemas perskaitė Švedijos Riksdago Aplinkos apsaugos ir žemės ūkio reikalų komiteto pirmininkas Anders Ygeman, Švedijos aplinkos apsaugos ambasadorius Erik Hammarskjöld, Europos Komisijos atstovybės Švedijoje vadovas Pierre Schellekens, Stokholmo aplinkos instituto atstovas Dr. Göran Nilsson Axberg, Kanados McGill universiteto profesorė Dr. Catherine Portvin, Norvegijos vyriausybės tarptautinės klimato ir miškų iniciatyvos REDD+ (Reducing emissions from deforestation and forest degradation) darbo grupės vadovas ambasadorius Hans Brattskar, Pasaulio gamtos fondo WWF atstovas Peter Westman. Diskusijoje aktyviai dalyvavo parlamentų Aplinkos apsaugos komitetų pirmininkai ir konferencijoje dalyvavę EP atstovai bei Švedijos parlamentarai, iš viso - 65 dalyviai iš 25 valstybių.

Pagrindinis darbotvarkės klausimas – miškų nykimas ir naikinimas, dėl kurio 20 proc. padidėja CO₂ išmetimai į atmosferą, kaip šių problemų sprendimą įtvirtinti po 2012 m. įsigaliosiančiuose klimato susitarimuose ir kurie bus vieni iš svarbiausių Kopenhagos BKKK šalių konferencijoje aptariamų klausimų. Pranešėjai išreiškė nuomonę, kad miškų nykimo ir naikinimo sustabdymas yra efektyviausias CO₂emisijų mažinimo būdas, tačiau iki Kopenhagos dar būtina išspręsti daug klausimų, tame tarpe ir dėl šių programų finansavimo mechanizmų. Europos Komisijos atstovas teigė, kad Komisija pasirengusi tam tikromis sąlygomis prisidėti prie finansavimo ir kad šis klausimas yra svarbus ne tik emisijų mažinimo požiūriu, bet ir dėl bioįvairovės bei kultūrinio paveldo išsaugojimo. Jis teigė, kad bus sunku išspręsti finansavimo klausimus be nacionalinių strategijų ir atitinkamų stebėsenos institucijų ar priemonių įdiegimo. Pranešėjai kalbėjo apie būtinybę plėtoti tvarų miškų valdymą, pateikdami konkrečius šalių, sėkmingai padidinusių miškų plotus, pavyzdžius. Kanados mokslininkė Dr. C.Portvin informavo apie RED (reducing emissions from deforestration) pažangą iki REDD+ (įtraukiant papildomas tvaraus miškų valdymo priemones) ir projektų įgyvendinimo besivystančiose šalyse problematiką.

Konferencijos dalyviams pasikeitus nuomonėmis aptariamais klausimais, Švedijos parlamento atstovas, pabrėždamas bendradarbiavimo tarp šalių būtinybę, pažymėjo, kad jų šalies pirmininkavimo metu bus imtasi visų priemonių, siekiant suderinti sprendimus sėkmingiems Kopenhagos susitarimams. Mūsų nuomone, Lietuva kartu su kitomis Rytų Europos šalimis galėtų ir tiesiogiai prisidėti prie globalinio miškingumo padidinimo, apsodindama mišku savo valstybių nederlingas teritorijas.

Dalyvavimas šioje konferencijoje buvo labai naudingas, nes Lietuvoje iki šiol ši problematika, net vyriausybės lygmenyje, dar tik pradedama nagrinėti, nors Kopenhagos konferencijoje reikės pristatyti su ES suderintą oficialią šalies poziciją.

Seimo narys Jonas Šimėnas

Pastaba. Visa konferencijos informacinė medžiaga yra Aplinkos apsaugos komiteto biure. Pranešimai pateikti internete http://www.riksdagen.se/templates/R_Page____19201.aspx Diskusijos vaizdo įrašas mms://streaming2.riksdagen.se/mju_20090928en

Nuotraukose: Stokholmo lietuviškos mokyklos mokslo metų pradžios iškilmės,
apsilankymas darnios raidos gyvenamajame rajone Hammarby Sjöstad