Pirmiausia noriu padėkoti Bažnyčiai, kuri išgirdo nevaisingų šeimų pagalbos šauksmą ir pritarė, kad pagalbiniam apvaisinimui, kurio procedūros Lietuvoje atliekamos jau daugiau nei dešimtmetį, būtinas teisinis reglamentavimas. Įstatymas turi būti priimtas, nes valstybė privalo užtikrinti, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros būtų atliekamos nepažeidžiant Žmogaus teisių, kad jos atitiktų Europos Sąjungos (ES) direktyvas, kad būtų efektyvios ir saugios, tai yra, kad gydant nevaisingumą būtų tausojama moters ir būsimų jos atžalų sveikata.
Seimui yra pateikti du įstatymo projektai, taigi natūralu, kad kilo klausimų: kokia praktika jie paremti, kieno interesus projektų rengėjai gina ir galiausiai už kurį iš šių projektų balsuoti. Nesisvaidysiu kritika ir nieko nešmeišiu traukdamas žodžius iš konteksto, kaip tai daro mano oponentai atsakysiu į viešai Bažnyčios vardu man, kaip įstatymo rengėjui, užduotus klausimus ir pateiksiu kelis nenuginčijamus faktus.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą rengiau daugiau nei ketverius metus, jo nuostatos atitinka visas reikalingas ES direktyvas, be to, šis projektas kruopščiai derintas tiek su pacientų organizacija, tiek su Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija, tiek su Sveikatos apsaugos ministerija. Mano užnugaris įstatymas, pasaulinė medicinos praktika, taikanti efektyviausius ir saugiausius metodus, medikų bendruomenė ir 55 tūkstančiai dėl vaisingumo sutrikimų kenčiančių Lietuvos šeimų.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto teikėjų, Seimo narių Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio užnugaris kunigas Andrius Narbekovas, kuris šiai temai skiria išties daug laiko ir už minėtą projektą serga kaip už savą. Kadangi aš, kaip gerbiamas kunigas, pagalbinio apvaisinimo problematikai skyriau ne vienerius metus, nebuvo sunku surasti, nuo ko pastarasis projektas nurašytas. Kolegos pasirėmė vienintele nesėkminga praktika, kuri penkerius metus buvo taikyta Italijoje, ir kurią Konstitucinis teismas atšaukė kaip prieštaraujančią žmogaus konstitucinėms teisėms į pilnavertį gydymą. Be to, D. Mikutienė ir V. Gapšys rengdami projektą kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su vaisingumo sutrikimų turinčiomis šeimomis.
Ar nevaisingumas liga?
Mano parengto projekto kritikai teigia, jog nevaisingumas nėra liga, vienintelis jų argumentas šis sutrikimas neišgydomas. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą įvardija kaip ligą, kurią būtina gydyti. Vyras ir moteris sutverti tam, kad turėtų palikuonių, o jei jų dėl sveikatos sutrikimų turėti negali, jiems turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti šiuolaikine medicina. Be to, noriu pabrėžti,. kad medicinos praktikoje žinoma atvejų, kai po pagalbinio apvaisinimo šeimos kitų atžalų susilaukė natūraliai. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad pagalbinio apvaisinimo metodai nėra gydymas. Juk net jei sugrąžinti sveikų akių, sąnarių ar širdies neįmanoma, šie sutrikimai yra laikomi ligomis ir gydomi, taikant įvairiausias metodikas.
Visuotinai pripažinta, kad žmogaus sveikata tai socialine, psichologinė ir fizinė gerovė, ir esant nors vienam sutrikimui, žmogus turi teisę į efektyviausią gydymą, kurį garantuoja Konstitucija.
Vaiko teisė žinoti, kas jo tėvai
Kritikų manymu, įteisinus lytinių ląstelių donorystę, būtų pažeista vaiko teisė pažinoti savo tėvus. Tačiau negi kūdikis, kurį moters išnešiojo ir pagimdė nėra jos vaikas? Ar kūdikis, kurį tėvas ir motina augina nuo pat pirmo jo įkvėpimo nėra jųdviejų vaikas? Noriu pabrėžti, kad tėvų identifikavimo problema kyla vaikų įvaikinimo atvejais. Kai kūdikį paimame iš vaikų namų, jis auga apie savo biologinius tėvus nieko nežinodamas. Vadovaujantis tokia oponentų logika, tuomet pirmiausia reikėtų drausti ir įvaikinimą?
Embrionų šaldymo ir laikymo tikslas užsimezgusi gyvybė
Vienoje iš savo kalbų Seime, kunigas A. Narbekovas embrionų šaldymą prilygino abortui. Tokiai sąvokų interpretacijai nėra nė menkiausio pagrindo, nes šių procedūrų paskirtis ir laukiami rezultatai absoliučiai skirtingi. Embrionų šaldymo tikslas tausoti moters sveikatą, padidinti pastojimo tikimybę ir susilaukti kūdikio.
A. Narbekovo teiginiai, kad laikomi embrionai anksčiau ar vėliau sunaikinami yra nepagrįsti. Nė viena šeima, kuri apsisprendė šiai sudėtingai, ilgai trunkančiai ir brangiai medicinos procedūrai neleis sunaikinti savo embrionų. Kaip rodo praktika, tikimybė pastoti po pirmosios pagalbinio apvaisinimo procedūros nėra didelė, taigi neįteisinus embrionų šaldymo moteris bus pasmerkta besaikiam skatinamųjų vaistų naudojimui. Šalutinis šių vaistų poveikis krūties vėžys.
Ar embrionas tai žmogus?, provokuoja kunigas. 105 pasaulio šalys, tiek katalikiškos, tiek musulmoniškos, nemano, kad lėkštelėje susiliejusios ląstelės jau yra žmogus. Aš šioje vietoje su oponentais nesiginčysiu. Atsakymą palieku profesionaliems medikams ir šeimoms, kurioms jau viltis yra gyvybė.
Kiaušialąsčių šaldymas ir pavojus moters bei vaiko gyvybei
A. Narbekovas kaip alternatyvą embrionų šaldymui siūlo šaldyti kiaušialąstes. Kunigas viešai yra pripažinęs, kad linktų atimti Nobelio premiją iš pagalbinio apvaisinimo pradininko Roberto Edwardso ir įteikti ją kiaušialąsčių vitrifikacijos išradėjui. Tačiau moksliškai įrodyta, kad tik 15 proc. užšaldytų kiaušialąsčių išgyvena, ir tik nežymi dalis iš išgyvenusių apsivaisina ir iš jų gimsta kūdikis. Taigi ši procedūra sumažina pastojimo tikimybę, taikant kiaušialąsčių šaldymo metodą dažnėja chirurginės intervencijos poreikis.
Be to, laikomas embrionas nėra paveikiamas genetiškai, o šaldomos kiaušialąstės genetinės kodas pažeidžiamas.
Įvertinti, ar užsimezgė embrionas, reikia apie 3 dienų, jei per šį laiką apvaisinimas nepavyko, nė vieno embriono nėra, moteris, vaistais paruošusi savo organizmą priimti embrionus, turės praleisti du ciklus, tada vėl turės gerti vaistus, nors nežinoma, kada pavyks sukurti embrioną. Taigi pavojingą šalutinį poveikį turinčius vaistus reikės gerti ilgesnį laiką, nes procedūrą gali tekti kartoti daug kartų. Išnaudojus kiaušialąstes, reikalinga nauja chirurginė intervencija, ir viskas kartojama iš naujo.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad D. Mikutienės ir V. Gapšio projekte numatytas draudimas sukurti daugiau nei tris embrionus neleis taikyti individualaus gydymo metodo, didins persileidimų ir daugiavaisių nėštumų skaičių, kels realų pavojų moters ir jos būsimų vaikų gyvybei.
Gamta sutvėrė taip, kad moteris gali išnešioti vieną kūdikį ir tik išskirtiniais atvejais du, tris, tačiau D. Mikutienės ir V. Gapšio projekte į tai neatsižvelgiama, ir privaloma į moters gimdą perkelti visus susidariusius embrionus. Esant daugiavaisiam nėštumui kyla pavojus tiek motinos, tiek būsimų jos vaikų sveikatos ir gyvybei, o valstybei tai kainuoja didelius pinigus (sausas faktas neišnešiotų trinukų para klinikose valstybei kainuoja daigiau 1500 litų).
Teiginys vaikas lizingu pažeminimas šeimai
Mano parengto pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priešininkai teigia, kad šeimos pasiryžimas susilaukti savo vaiko ir dėl jo pasiaukosi nėra natūralus, nuoširdus. Po pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimusius A. Narbekovas pavadino vaikais lizingu. Kyla klausimas ką norima įžeisti ir pažeminti moterį, vyrą, vaiką ar šeimą? Ar galima tyčiotis iš žmonių nelaimės? Noriu pabrėžti ne vaikas perkamas, o gydomasis. Šeima, pasiruošusi tiek iškęsti, kad susilauktų vaikų, augins ir mylės vaiką labiau nei bet kas kitas, o vaikui didelė laimė gimti tokioje šeimoje. Belieka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, kurių pareiga padėti žmogui, leidžia sau viešai tyčiotis iš nelaimės ištiktų šeimų.
Seimo narys Algis Čaplikas
8-658 42 167
