Kaimo reikalų komitetas posėdyje išklausė Žemės
ūkio ministro Kazio Starkevičiaus
informaciją, kaip įgyvendinamas Gyvulių veislininkystės įstatymas. Ministras pažymėjo,
kad veislininkystėje reikia siekti didesnio veiklos efektyvumo, vienyti visų
veislininkystės institucijų ir asociacijų pastangas teikti kokybiškas paslaugas
ūkininkams. Ministras informavo, kad neketinama privatizuoti visų
veislininkystės įmonių, o svarstant jų optimizavimo klausimus bus tariamasi su
žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Aptartos galvijų ir melžiamų karvių
veislių gerinimo, produktyvumo kontrolės, genetinio fondo, veislinių telyčių auginimo
problemos.
Komiteto nariai nusprendė,
kad reikia parengti naują Ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo projektą, siekiant išplėsti
šiuo metu galiojančio Gyvulių veislininkystės įstatymo reguliavimo ribas, reglamentuojant ne tik
veislinių gyvulių, bet ir visų kitų ūkinių gyvūnų veislininkystę, genetinių
išteklių išsaugojimą, patikslinant valstybės valdymo institucijų kompetenciją
gyvulių produktyvumo kontrolės ir veislinės vertės nustatymo srityje, dalies
veislininkystės funkcijų perdavimą veislininkystės savivaldos organizacijoms.
Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta parengti
papildomas priemones siekiant sustiprinti veislininkystę, gyvulių selekcijos,
produktyvumo kontrolės ir veislinių savybių gerinimui, optimizuoti valstybės
valdomų įmonių veiklą.
Komitetas buvo tos nuomonės, kad Žemės ūkio rūmams reikia sustiprinti ūkininkų
švietimo veiklą veislininkystės
klausimais, skatinti juos vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę ir dalyvauti
selekcinėse programose.
Komiteto nariai išklausė Žemės
ūkio ministerijos informaciją apie žuvininkystės problemas
ir perspektyvas Lietuvoje. Posėdžio dalyviams buvo pateikta informacija
apie žuvivaisos sektoriaus valstybinį
valdymą, apie dabartinę žuvų išteklių
būklę. Pažymėta, kad daug diskusijų kelia ketinimai pakeisti žuvivaisos
poskyrių teisinį statusą, kuris leistų efektyviau valdyti šiuos objektus,
sudarytų teisines prielaidas pasinaudoti Europos žuvininkystės fondo parama bei
atskirtų valstybės institucijoms nebūdingas ūkinės veiklos (žuvivaisos) funkcijas
nuo administravimo ir kontrolės funkcijų. Valstybinių vandens telkinių
įžuvinimas ir retų ar nykstančių žuvų rūšių žuvivaisa yra valstybinės reikšmės
veikla, o pilnaverčiam šios veiklos užtikrinimui reikėtų panaudoti tiek
valstybinius, tiek privačius žuvivaisos pajėgumus.
Kaimo
reikalų komitetas priėmė sprendimą dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos Perėjimo prie ne žemės ūkio veiklos
ir Paramos verslo kūrimui ir plėtrai priemonių įgyvendinimo. Sprendime pažymėta, kad šių priemonių įgyvendinimo taisyklės
paskatino vienos rūšies ekonominės veiklos (pagrinde vėjo jėgainių) didelį
pareiškėjų aktyvumą teikiant paraiškas, kurias tenkinat praktiškai būtų tekę
panaudoti visas šioms priemonėms skirtas
lėšas, o darbo vietų sukūrimas
kaime būtų labai mažas.
Be to,
pareiškėjai nebuvo pasiruošę įsisavinti šios veiklos, prieš paraiškų teikimą
skubotai tam tikslui buvo steigiamos įmonės. Pagal priemonę Paramos
verslo kūrimui ir plėtrai paraiškų teikėjai dažniausiai buvo ne kaimo gyventojai, nebuvo užtikrintas teikiamų
projektų ekonominis gyvybingumas.
Rengiant šias paramos
taisykles tikėtasi, kad tam laikui bus priimtas Atsinaujinančių išteklių ir
energetikos įstatymas. Tačiau šis įstatymas nepriimtas iki šiol ir lieka
neaiški jėgainių prijungimo prie elektros tinklų tvarka, nežinoma kokiai
kriterijais vadovaujantis ateityje bus superkama elektros energiją.
Komitetas pasiūlė
Vyriausybei pavesti Žemės
ūkio, Energetikos ministerijoms ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai papildomai išnagrinėti ir suderinti nuomones dėl Lietuvos kaimo
plėtros 2007-2013 metų programos priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai
įgyvendinimo taisyklių, siekiant, kad kaimo vietovėse galima būtų įgyvendinti
nedidelio galingumo atsinaujinančios energijos gamybos projektus.
Žemės
ūkio ministerija įpareigota
atsižvelgti į pareiškėjų
pageidavimus ir artimiausiu metu peržiūrėti
priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai ekonominės veiklos bei tradicinių
amatų sąrašus, pagal kuriuos veiklos priskiriamos arba nepriskiriamos prie
remtinų veiklų.