2010 

EN  FR

2010-11-17 d. Darbo grupės gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms spręsti išvados


2010 m. lapkričio 17 d. pranešimas VIR

 

 

            Seimo valdybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. SV-S-865 sudaryta Seimo narių darbo grupė gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms spręsti išnagrinėjo atsakingų valstybės institucijų veiklą, susijusią su stambių gyvulininkystės įmonių taršos mažinimu ir gyventojų reikalavimais užtikrinti jų teisę gyventi sveikoje aplinkoje.

          Darbo grupė išnagrinėjusi Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų pateiktą informaciją apie atliktą darbą šioje srityje ir  Ministro Pirmininko 2009 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. 574 sudarytos darbo grupės pasiūlymus (2010 m. gegužės 24 d. Vyriausybės pasitarimo protokolas Nr. 37) dėl gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio objektų sanitarinių apsaugos zonų nustatymo, taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų išdavimo tvarkos, kvapų kontrolės sistemos diegimo ir stambių gyvulininkystės kompleksų gamybinės veiklos sugriežtinimo,

           konstatuoja, kad pavedimai vykdomi vangiai, šiuose srityse trūksta pirmiau minėtų ministerijų ir joms pavaldžių institucijų veiklos koordinavimo, tarp jų kyla prieštaravimų ir nesuderinamų pozicijų ir kol kas jų atliekamų darbų iš esmės iškeltos problemos nesprendžiamos, o apsiribojama tik pavieniais sprendimais. Ilgas įstatymų ir kitų teisės aktų projektų rengimo ir jų derinimo laikotarpis, neaiškūs ir mažai su visuomene aptariami problemų sprendimo būdai, kelia visuomenei nerimą ir jos pasipiktinimą biurokratų neveiklumu, todėl inicijuojami piketai, teikiamos rezoliucijos aukščiausioms valstybės valdymo institucijoms. Iš Vyriausybės sudarytos darbo grupės vadovo pateiktų 11 pasiūlymų įgyvendintos tik trys priemonės: sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės, taip pat aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m.liepos 14 d. įsakymu Nr.D1-608/3D-651 patvirtintas naujas Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašas (pridedama lentelė apie pasiūlymų įgyvendinimą).

 

          Darbo grupė nagrinėjo šias problemas:

          1. Gyvulininkystės objektų dydis, jų koncentracija ir daromas poveikis aplinkai

          Visuomenė jautriai reaguoja į stambių kiaulininkystės kompleksų plėtrą ir reikalauja riboti juose auginamų kiaulių skaičių.

          Šiuo metu Aplinkos ministerija parengė ir derina  Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo įstatymo projektą, kuriuo numatoma drausti pradedantiesiems ar plečiantiems kiaulių auginimo veiklą kompleksams laikyti vienu metu daugiau kaip 1200 sutartinių gyvulių, kas sudarytų iki 12000 vienetų kiaulių nuo 3 iki 8 mėn. amžiaus. Įvertinus tai, kad per metus vidutiniškai išauginama 2 arba 2, 5 kiaulės, tokiame komplekse per metus vidutiniškai bus išauginama nuo 24000 iki 30 000 kiaulių. Tai jau pramoninis kompleksas, dėl kurio kyla visos su tuo susijusios taršos problemos. Darbo grupės nuomone, dėl  tokių įstatymo pakeitimų problema nebus išspręsta. Įstatymo projekte taip pat neįvertinta, kad toje pačioje teritorijoje gali būti keletas fermų, kurios juridiškai gali priklausyti vienam subjektui ir toje vietovėje bus laikomas didelis gyvulių skaičius, o tai lems aplinkos taršą. Todėl privaloma nustatyti tokių fermų ar kompleksų statybos koncentracijos didžiausias leistinas ribas konkrečioje vietovėje.

          Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatyta prioritetą teikti šeimos pagrindu veikiančių ūkių plėtrai. Šeimos ūkis suprantamas taip, kiek šeima gali apdirbti žemės ir prižiūrėti gyvulių, samdydama vieną ar kelis pagalbinius darbuotojus. Todėl tikslinga būtų nustatant gyvulininkystės ir paukštininkystės fermų dydį remtis šeimos ūkio nuostata.

          Didžiausia problema kyla dėl stambių kiaulininkystės kompleksų veiklos atnaujinimo ir jos plėtros. Tokie kompleksai buvo pradėti statyti sovietmečiu pagal statinių, kuriuose laikoma 12 000 ir 24 000 kiaulių tipinius projektus. Pažymėtina, kad dėl tų  kompleksų, kurie yra nutolę nuo gyvenamųjų vietovių ir kuriuose taikomi aplinkosaugos  reikalavimai, kyla  mažiau problemų, negu dėl tų, šalia kurių gyvena žmonės ar yra visuomeninės paskirties pastatai.

          Šiems kompleksams būdinga tai, kad daugelis jų veikia neatlikus privalomo poveikio aplinkai vertinimo, neįregistruotos jų sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) ribos. Pastebima tendencija didinti šiuose kompleksuose auginamų kiaulių skaičių pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus. Regionų aplinkos apsaugos departamentai (RADD) tinkamai nekontroliuoja šių procesų išduodant taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimus, yra nustatyta piktnaudžiavimo faktų šioje srityje.

          Apibendrinus informaciją apie kiaulių kompleksuose laikomų kiaulių skaičių, pastebėta, kad vienos institucijos informaciją teikia tik sąlyginiais vienetais, kitos priešingai – įvardydamos skaičių pagal gyvulių amžių arba nurodydamos komplekse esančių vietų skaičių. Vienos institucijos pateikė vienu metu auginamų kiaulių skaičių, kitos – per metus. Tai rodo, kad nėra vienodos  apskaitos sistemos ir skaičiais galima įvairiai manipuliuoti.

          Nėra vertinamos ir nagrinėjamos galimybės, kaip jau veikiančiuose stambiuose kompleksuose būtų galima reguliuoti gamybos mąstą, derinant tai su pažangių taršą mažinančių technologijų diegimu bei mokestinėmis priemonėmis.

          Plečiant gamybą stambiuose kompleksuose kyla problemų dėl žemės plotų, kurių reikia  mėšlui įterpti ir srutoms išlaistyti, didinimo.

 

2. Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų išdavimo tvarka

          Bendruomenės skundžiasi, kad stambiems kiaulininkystės kompleksams išduodami taršos integruotos prevencijos leidimai dažniausiai neatitinka galiojančių teisės aktų ir įmonės nesilaiko nustatytų reikalavimų. Pasigendama konkrečių pasiūlymų kaip sugriežtinti TIPK leidimų išdavimo tvarką. Aplinkos ministerija pavedė RAAD iki 2010 metų pabaigos atnaujinti arba koreguoti kiaulininkystės kompleksams išduotus TIPK leidimus. Aplinkos ministerija, siekdama sugriežtinti TIPK leidimų išdavimo tvarką, rengia Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma įtvirtinti  TIPK leidimų išdavimo ir panaikinimo pagrindines nuostatas, tačiau kokias kriterijais bus remiamasi ir kada šis projektas bus parengtas, visuomenei nežinoma. Pastebima, kad šioje srityje nėra sutarimo ir funkcijų pasidalijimo tarp Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų.

          Darbo grupė nustatė, kad RAAD veikla nekoordinuojama, kiekvienas iš 10 RAAD išduoda TIPK pagal skirtingas metodikas, taiko skirtingus kriterijus bei mato vienetus ir skirtingai interpretuoja teisės normas.

         

          3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procesas

          Darbo grupė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje gyvulininkystės problemas nebuvo skirta reikiamo dėmesio tam, kaip pagerinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo (PAV ir PVSV) procesus. Dabartiniu metu, kai už šį vertinimą moka ir vertintoją pasirenka pats užsakovas ir tai stambesnių objektų užsakovams kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų, vertinimas dažnai būna tendencingas, tenkinantis užsakovo poreikius.

          Bendruomenėms, kurios gina viešą interesą, dažnai lieka siekti, kad PAV būtų atliktas tinkamai, nes pagal dabartinius teisės aktus, atnaujinant gamybinę veiklą buvusiose kiaulių fermose detalaus plano nereikia. Tuomet susiduriama su problema, kai užsakovai tiesiogiai mokėdami už atliktą PAV ir PVSV, galimai nusiperka ir teigiamą išvadą. Tokiu atveju, suinteresuotos visuomenės interesai, kompensacinės priemonės, kurios iš viso netaikomos, lieka neįgyvendinti.

          Teisėtvarkos institucijos nepakankamai tiria galimus piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atvejus šioje srityje ir išduodant TIPK leidimus.

 

            4. Kvapų kontrolės sistemos sukūrimas

          Kuriant veiksmingą kvapų kontrolės sistemą ne tik galutinai nenustatytos kontroliuojančios institucijos ir jų funkcijos, bet ir nuo kada tokia sistema pradės realiai veikti. Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija, parengtas Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ projektas, pagal kurį bus patikslintos šios tarnybos funkcijos, įskaitant ir kvapų kontrolės vykdymą. Taip pat, parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo papildymo įstatymo projektas, kuriuo numatoma išplėsti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teises, pavedant jai vykdyti kvapų kontrolę, ne tik gyvenamosiose ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose, bet ir jų aplinkoje. Šie projektai derinami, nenurodomas terminas kada jie bus priimti.

          Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės.

          Higienos normos HN 121:2010 5 dalyje nurodyta, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m³ ). Remiantis Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento surinkta informacija, daugelyje Europos Sąjungos valstybių kvapų vienetai skirtingos kategorijos vietovėse yra skirtingi. Pavyzdžiui, Latvijoje 5 OUE/m³ gyvenamojoje vietovėje ir 8 OUE/m³  žemės ūkio paskirties teritorijoje negali viršyti ilgiau kaip septynias paras per metus. Danijoje 5 OUE/m² nustatytas ūkiui, esančiam netoli miesto teritorijos, 7 OUE/m² - šalia gyvenviečių, kuriose yra daugiau negu 6 gyvenamieji namai ir 15 OUE/m² - ūkiams esantiems 200 m nuo pavienio gyvenamojo namo. Iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad vienodos didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės visų kategorijų vietovėms ir pramoninei veiklai negali būti, kaip negalima išvesti vieno pastovaus, pakankamai didelio dydžio normos. Todėl tikslinga būtų kvapų higienos normą suskirstyti  bent į 3 grupes (pvz. 2, 5, 10 OUE/m3).

           Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsigaliosiančioje kvapų normoje nėra nustatyta kiek laiko per metus gali trukti žmogaus nosį dirginantis kvapas. Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių 8.1.1. punkto nuostata neatitinka tikrovės. Joje nurodyta, kad skundą nagrinėjanti institucija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas sudaro Komisiją ir nustačius ( ar nenustačius ) taršą kitą dieną informuoja skundą nagrinėjančią instituciją. Žinant, kad kvapas dažniausiai jaučiamas vyraujančioje vėjų pusėje, vėjui pasisukus į priešingą pusę – kvapo nebus arba jis neviršys  normos. Taip pat neaišku ar sudaryta Komisija yra nuolatinė, ar kiekvieną kartą sudaroma iš kitų asmenų. Taisyklių 8.2.1. punkte reglamentuojama pagal kokius kriterijus atliekamas vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įvardintus kriterijus pažeidimų galima ir nerasti, todėl tyrėjas galės konstatuoti, kad pažeidimų nerasta, o kvapo problema išliks. Taigi, atrodo, kad toks kvapo nustatymo reglamentavimas ir nustatytas pakankamai didelis ir vienodas dydis visoms vietovėms, problemų išspręsti nepadės.

 

          5. Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui ir srutoms tvarkyti

          Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas naujas Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašas. Tačiau šiame apraše nenumatytas svarbiausias dalykas – reikalavimas aparti išlaistytas srutas tą pačią dieną. Aparus išlaistytas srutas vėliau, susidaro galimybės laukose atsirasti bakteriologinės taršos židiniams ir stipraus kvapo sklidimui.

          Taip pat, didelį ir pagrįstą visuomenės pasipiktinimą kelia leidimas skystą mėšlą ir srutas laistyti ant pūdymų, pievų ir ganyklų nuo balandžio 1 iki lapkričio 15 dienos. Srutų ir skysto mėšlo laistymas iki lapkričio 15 d. yra nelogiškas, nes dėl rudeninio lietaus ir augalų vegetacijos pabaigos teršalai patenka į gruntinius vandenis ir upelius. Laistymas turėtų baigtis iki spalio 15 dienos.

 Pievų ir ganyklų negalima aparti, todėl skystas mėšlas turėtų būti įterpiamas specialiais įrenginiais, o jo įterpimas vykti 2 kartus - pavasarį ir rudenį numatant 3 – 4 savaičių laikotarpius. Kai laistymas vyksta visą vasarą, esant net 30 laipsnių karščiui, tokia padėtis yra netoleruotina.

          Gyventojų bendruomenės teigia, kad skysto mėšlo ir srutų išlaistymo kontrolė yra formali, nesilaikoma išlaistymo normų. Oficialiai yra nustatyti dideli skysto mėšlo išsiliejimai į vandens telkinius, tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra sertifikuotos laboratorijos, turinčios teisę tirti srutas ir skystą mėšlą. Todėl aplinkosaugininkų tyrimai teisiniu požiūriu yra beverčiai.

 

           6. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo kriterijai

             Jau 5 metai vyksta diskusijos dėl gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų SAZ nustatymo kriterijų, įvertinant žemės ūkio įmonių paskirtį ir dydį. Pastaruoju metu Žemės ūkio ministerija siūlė nekeisti Vyriausybės nutarimu nustatytų SAZ dydžių, o parengti teisės aktus, reglamentuojančius gyvulininkystės įmonių taršą ir kvapų kontrolę. Vyriausybėje šiems pasiūlymams nebuvo pritarta ir dabartiniu metu rengiamas naujas Vyriausybės nutarimo projektas, kuris vėl bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis. Visiškai nenumatytos taršos mažinimo priemonės, kurias pritaikius galima būtų galima mažinti SAZ.

          Išnagrinėjus Aplinkos ministerijos pateiktą pažymą „Informacija apie Lietuvos kiaulininkystės ūkius, kuriuose laikoma daugiau nei 12 000 kiaulių“, galima pastebėti, kad daugelyje kiaulių kompleksų SAZ ribos nėra įregistruotos. Taigi į šias zonas yra patekę gyvenamieji namai, ar dalis kaimų, o to, pagal teisės aktus, neturėtų būti.

          Pažymėtina, kad dėl tokių atvejų atsakomybė tenka kompetentingoms valstybės institucijoms, kurios nenustatė SAZ atliekant žemės reformą. Jeigu arti tokių objektų yra gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų, nustatyti šių objektų SAZ pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 nustatytus SAZ dydžius dažnai nebeįmanoma.

          Tais atvejais, kai nustatyti šių objektų SAZ dar įmanoma, tokią pareiga turėtų tekti žemės reformos metu to neatlikusioms valstybės institucijoms, o ne objektų valdytojams, kurių kaltės dėl SAZ nenustatymo nėra.

          Todėl Vyriausybė turėtų parengti tvarkos aprašą, kaip nustatyti SAZ tų gyvulininkystės objektų, kurių SAZ nebuvo nustatytos atliekant žemės reformą metu dėl kompetentingų valstybės institucijų kaltės.

          Darbo grupė nepritaria Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo projekto“ 73 ir 74 punktų pakeitimams, kurie leistų žemės ūkio objektams mažinti nustatytas SAZ, remiantis tendencingai atliekamu poveikio visuomenės sveikatos vertinimu ir statyti žemės ūkio paskirties objektus šalia gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų, šių objektų savininkams sutikus, t.y., nesilaikant SAZ reikalavimų.

 

7. Atsakomybės už aplinkai daromą žalą griežtinimas        

           Buvo teikiami pasiūlymai, dėl atsakomybės už aplinkai daromą žalą griežtinimo. Aplinkos ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame numatyta asmenis, pažeidusius mėšlo ir srutų terpimo, teršalų išmetimo į atmosferą reikalavimus bausti nuo 400 iki 2 000 litų baudomis. Tokio dydžio baudos  stambiesiems gamintojams neturės reikiamo poveikio ir jie nebus suinteresuoti šalinti nustatytus trūkumus. Pažymėtina, kad pastaruoju metu Seimui pateikiama daug Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymų projektų pagal įvairias veiklos sritis. Subjektui, veikiančiam įvairiuose veiklos srityse (statybų, aplinkosaugos, paslaugų ir pan.), bus nustatyta labai daug rodiklių ir kriterijų, už kurių nesilaikymą jis bus baudžiamas, padaugės kontrolierių ir patikrinimų ir taip bus ribojama jo gamybinė veikla. Šioje srityje reikalinga nuodugnesnė analizė, baudos dydis turi būti adekvatus žalos dydžiui. Tikslinga  už pakartotinius pažeidimus skirti piniginę baudą išreikšta procentais nuo įmonės metinės apyvartos (taip būtų diferencijuota skirtingo dydžio ūkio subjektų atsakomybė) ir stabdyti ūkio subjekto veiklą. Ypač tai būtų aktualu poveikio aplinkai vertinimo piktybinio neatlikimo atvejais.

           Yra spręstinų problemų dėl požeminio vandens apsaugos gyvulininkystės kompleksų teritorijose  ir dėl srutų išlaistymo laukuose. Šiuo metu  Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiams vandeniui ekogeologinio tyrimo ir monitoringo tvarkos aprašo taikymas sustabdytas iki 2011 m. sausio 1 d. Gyvulių augintojai prieštarauja, kad jų lėšomis būtų vykdomas aplinkos monitoringas ir mano, kad tai yra valstybės institucijų funkcija, kuri turi būti atliekama už valstybės lėšas. Darbo grupės nuomone, tokiai nuomonei nereikėtų pritarti, nes būtent gyvulininkystės kompleksai ir kelia taršos grėsmę, todėl turi būti už tai atsakingi.

 

          Darbo grupė teikia nuomonę dėl teisės aktų ir kitų priemonių:

          1. Rengiamame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 23 ¹ straipsniu įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvoje viename kiaulininkystės komplekse vienu metu gali būti laikoma ne daugiau kaip 1200 sutartinių gyvulių ( SG ).

Darbo grupė siūlo šią nuostatą pakeisti taip:

„Viename kiaulininkystės komplekse per metus gali būti laikoma (užauginama) ne daugiau kaip 1200 sutartinių gyvulių “.

          2. Higienos normą HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, kurioje nurodyta, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai ( 8 OUE/m³ ), reikia keisti, taip pat papildyti europinius kvapo vienetus juos suskirstant į kelias grupes, atsižvelgiant į vietovės apgyvendinimo intensyvumą, nustatyti kiek laiko per metus gali trukti didžiausia kvapų koncentracija. Taip pat, keičiant kvapų kontrolės mechanizmą, trumpinti tikrinimo laiką, įkurti mobilią stebėsenos, reagavimo ir tyrimų laboratoriją;

          3. Kvapų kontrolės taisyklėse turi būti numatyta galimybė paimti gyvenamosios aplinkos oro mėginius, gavus motyvuotą gyventojų skundą;

          4. Griežtinant taršos integruotos prevencijos kontrolę, turi būti nustatyta tokia sąlyga: kai nėra nustatytos ar įteisintos komplekso sanitarinės apsaugos zonos, tarša neturi pasklisti už teritorijos ribų;

          5. Griežtinant  atsakomybę už gamtai daromą žalą, padidinti baudas už pakartotinai nustatytą taršą, jas skaičiuojant nuo įmonės metinės apyvartos;

          6. Atkreipti Seimo vadovybės dėmesį į tai, kad 2010 m. kovo 3 d. įregistruotas Seimo nario G. Songailos pateiktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1796, kuriame siūloma pasiekti, kad Vyriausybė įgyvendintų netiesioginį apmokėjimą PAV rengėjams už darbą, įgyvendinti aiškesnę, visuomenei palankesnę poveikio aplinkai vertinimo politiką ir, vadovaujantis Orhuso konvencija, užtikrinti palankesnes suinteresuotos visuomenės dalyvavimo sąlygas PAV vertinimo procese. 

          Reikia paspartinti šio projekto pateikimo ir svarstymo Seime procedūras.

          7. Tikslinga kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tarybiniais laikais statytų kompleksų ir savavališkai pertvarkytų be leidimų statybai ar rekonstrukcijai,  be PAV ir PVSV ir gerokai padidinat auginamų gyvulių skaičių per metus, lyginant su statybos laikotarpiu numatytu projektiniu skaičiumi, prašant tyrimo metu įvertinti aplinkos apsaugos pareigūnų aplaidumą ar galimą piktybinį neveikimą.

 

            Darbo grupė siūlo Vyriausybei:

 

          1. Papildyti Aplinkos ministerijos nuostatus ir juose numatyti, kad rengiant aplinkos apsaugos normatyvus, taisykles ir poveikio aplinkai vertinimą, į šiuos procesus turi būti įtraukti visuomenės atstovai.

          2. Įpareigoti Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas iki 2011 m. kovo 10 d. suderinti ir pateikti Seimui atitinkamus Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo papildymo įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų Kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus ir parengti kitus  teises aktus ir norminius dokumentus pagal kompetenciją;

          3. Įpareigoti  Aplinkos ministeriją numatyti  priemones, skatinančias taikyti būdus aplinkos taršai mažinti (oro valymo filtrai, įrenginiai surenkantys dujas ir pan.) kiaulių kompleksuose, kur auginama daugiau kaip 1200 sutartinių gyvulių per metus ir numatyti konkrečius  šių priemonių įgyvendinimo terminus;

          4. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją parengti vienodą gyvulių apskaitą sąlyginiais vienetais, siekiant kontroliuoti vienu metu auginamų, per metus užauginamų gyvulių, kiaulių ir paukščių skaičių gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksuose;

          5. Įpareigoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas pakeisti reikalavimus mėšlo tvarkymui, atsižvelgiant į darbo grupės pateiktas išvadas dėl savalaikio aparimo, įterpimo, kontrolės ir išlaistymo terminų griežtesnio reglamentavimo;

          6. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją peržiūrėti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tvarką, numatant netiesioginį apmokėjimą PVSV ataskaitos rengėjams;

          7. Įpareigoti Finansų ministeriją numatyti mokesčių lengvatas gyvulininkystės ir paukštininkystės įmonėms, investuojančioms į taršos mažinimo priemones;

8. Parengti ir 2011 m. sausio 1 d. paskelbti visuomenei, kaip ir kokiomis priemonėmis rengiamasi tobulinti taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų išdavimo tvarką ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procesą;

          9. Numatyti galimybę kvapų kontrolę vykdančiai institucijai įsigyti mobilią, atitinkančią ES sertifikatus, kvapų tyrimo laboratoriją;

          10. Parengti gyvulininkystės objektų, kurių sanitarines apsaugos zonas nebuvo nustatytos atliekant žemės reformą dėl kompetentingų valstybės institucijų kaltės, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašą;

          11. Įpareigoti atsakingas valstybės institucijas, pasitelkus mokslo įstaigas, atlikti studiją, siekiant nustatyti galimą maksimalią gyvulių koncentraciją savivaldybių teritorijose. Būtų tikslinga parengti gyvulininkystės ir paukštininkystės plėtros Lietuvoje specialųjį planą;

          12. Pateikti iki 2011 m. kovo 10 d. Seimui ataskaitą apie priemones, kurių imtasi siekiant mažinti neigiamą gyvulininkystės įmonių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

         

 

Darbo grupės nariai:    Jonas Stanevičius (vadovas)

 

 

                             Jonas Juozapaitis

 

 

                             Almantas Petkus

 

 

                             Agnė Zuokienė

 

 

                                    Aurelija Stancikienė

 

                                                               

                             Pranas Žeimys

 

 

Vyriausybės Ministro pirmininko 2009 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. 574 sudarytos darbo grupės vadovo pasiūlymų vykdymas (LRV 2010-05-24 pasitarimo protokolas Nr. 37)

 

                                                                                                                    lentelė

Eil.

Nr.

 

Priemonės

Vykdymo eiga

Pastabos

 

 

1.

 

 

Atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2009 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. 574 sudarytos darbo grupės problemoms, susijusioms su gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių objektų sanitarinių apsaugos zonų nustatymu ir poveikio aplinkai vertinimo procesu, išnagrinėti ir pasiūlymams parengti vadovo pateiktą ataskaitą ir pasiūlymus.

 

 

 

2.

Pritarti nuostatai, kad įgyvendinant higienos normą būtų numatyti kvapų kontrolės būdai ir aiškiai paskirstytos kontroliuojančiųjų institucijų funkcijos - gyventojai skundus pateiktų Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai, o patikrinimai, prireikus, būtų atliekami kartu su Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų pareigūnais.

 

Funkcijos nepaskirstytos

 

3.

Pavesti Aplinkos ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl taikomų sankcijų už leistinos taršos viršijimą sistemos tobulinimo, ypač sugriežtinant atsakomybę už pakartotinę taršą.

 

Projektas derinamas

Aplinkos ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų Kodekso 79 ir 242 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 523 straipsniu įstatymo projektą.

 

4.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 12, 15, 21, 34, 37, 41, 43, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22, 32, 44 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Nr. XI-792), pavesti Aplinkos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atitinkamai papildyti institucijų nuostatus, pagal kuriuos būtų pasidalyta kompetencija dėl kvapų kontrolės.

 

Derinama

Rengiamas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų papildymo projektas.

5.

Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai iki 2010 m. rugsėjo 1 d. parengti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo papildymo įstatymo projektą -nustatyti, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba vykdo kvapų kontrolę ne tik gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, bet ir jų aplinkoje

Projektas derinamas

Parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo 411 straipsniu įstatymo projektas.

6.

Pasiūlyti sveikatos apsaugos ministrui iki 2010 liepos 1 d. parengti ir priimti įsakymą „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamųjų pastatų žemės sklypų aplinkos ore" ir Asmenų prašymų, pareiškimų, skundų dėl kvapo koncentracijos gyvenamųjų pastatų žemės sklypų aplinkos ore nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo" ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

 

Įvykdyta

Sveikatos apsaugos ministras 2010-10-04 įsakymu Nr. V-885 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles (Žin., 2010, Nr. 120-6148), kurios įsigalios nuo 2011-01-01.

7.

Pavesti Žemės ūkio ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka iki 2010 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės  1992 m gegužės   12  d.  nutarimo Nr.  343  „Dėl specialiųjų žemės  ir miško naudojimo  sąlygų patvirtinimo" pakeitimo projektą

Neįvykdyta

Žemės ūkio ministerija siūlė nekeisti Vyriausybės nutarimu nustatytų sanitarinės apsaugos dydžių, o parengti teisės aktus reglamentuojančius gyvulininkystės įmonių taršą ir kvapų kontrolę. Vyriausybėje šiems pasiūlymams nebuvo pritarta ir dabartiniu metu  rengiamas naujas Vyriausybės nutarimo projektas, kuris vėl bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis.

8.

Pasiūlyti aplinkos ministrui ir žemės ūkio ministrui, atsižvelgiant į priede išvardytus esminius mėšlo tvarkymo reikalavimus, iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir priimti įsakymą „Dėl aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo" pakeitimo". Apie priimtą įsakymą informuoti Ministro Pirmininko tarnybą.

 

Įvykdyta

Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti patvirtinti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministrų įsakymu ( 2010 07 14 Nr. D1-608/3D-651 ).

 

9

Pavesti:

 

9.1.   Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai - iki 2010 m. liepos 1 d. patikslinti Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų išdavimo tvarką ir (arba) parengti kitus dokumentus, patikslinančius kiaulių kompleksams išduodamų leidimų turinį, normatyvų / sąlygų nustatymo principus ir leidime nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės būdus;

 

 

Neįvykdyta

 

 

9.2.   Sveikatos apsaugos ministerijai - dalyvauti kiaulių kompleksams išduotų taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų atnaujinimo procese, siekiant užtikrinti, kad leidime, be kita ko, būtų įtvirtinti konkretūs kvapų reglamentavimo reikalavimai;

 

Nesuderinta

Sveikatos apsaugos ministerijai nepavyksta suderinti su Aplinkos ministerija Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos įstaigų dalyvavimo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo procese reglamento.

10.

Pavesti Aplinkos ministerijai iki 2010 m. rugsėjo 1 d. parengti Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo papildymo įstatymo projektą - nustatyti, kad
Lietuvoje draudžiama kiaulininkystės kompleksams vienu metu laikyti daugiau kaip

 1 200sutartinių gyvulių (nuostata taikoma naujai steigiamiems arba plečiantiems veiklą esamiemskiaulininkystės kompleksams).

 

Projektas derinamas

Aplinkos ministerija parengė  Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 231 straipsniu  įstatymo projektą, kuriuo numatoma drausti pradedantiesiems ar plečiantiems kiaulių auginimo veiklą kompleksams laikyti vienu metu iki 1200 sutartinių gyvulių,

11.

     Pavesti Aplinkos ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio
ministerija iki 2010 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus, o
prireikus - ir teisės aktų projektus, dėl kiaulininkystės kompleksų, kuriuose laikoma daugiau kaip 1 200 sutartinių gyvulių, veiklos reglamentavimo sugriežtinimo, kad per nustatytą laiką būtų imtasi privalomų kvapus ir taršą mažinančių priemonių.

 

Neįvykdyta

Aplinkos ministerija rengia Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame bus įtvirtintos TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo pagrindinės nuostatos.

 

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ