Balandžio 21 d. Kaimo reikalų komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengė bendrą diskusiją ”Dėl mokslinių tyrimų institutų pertvarkos ir finansavimo”.
Lietuvos žemės ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius prof. Zenonas Dabkevičius išreiškė susirūpinimą dėl bazinio finansavimo sumažėjimo ir konkursinio finansavimo problemų, mokslo produkcijos vertinimo, leidybos bei doktorantūros ir mokslininkų rengimo. Direktorius siūlė siekti, kad 2011 m. biudžeto subsidijos mokslui būtų bent 90 proc. 2008 m. lygio, į Lietuvos mokslo tarybą įtraukti bent vieną agrarinių mokslų atstovą, supaprastinti mokslinių projektų rengimo ir vertinimo tvarką, neeliminuoti agrarinių ir agrarinės aplinkosaugos tyrimų iš nacionalinių mokslo programų, žemės ūkio mokslą laikyti prioritetiniu, bendrieji mokslo vertinimo kriterijai dėl žemės ūkio mokslų specifikos turėtų būti lankstesni ir skirtis nuo tiksliųjų mokslų vertinimo, siūlė remti Lietuvos mokslo žurnalų leidybą ir kt.
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė informavo, kad šį institutą prijungus prie Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA), jis neteko juridinio statuso ir, nors nutolęs 100 km atstumu, tapo vidiniu padaliniu. Ši reorganizacija įvykdyta nepatvirtinus naujo LVA Statuto ir negavus LVA Gyvulininkystės instituto bendruomenės pritarimo. Vėliau LVA sujungus su Kauno medicinos universitetu, Lietuvos gyvulininkystės institutas tapo Sveikatos ir mokslų universiteto padaliniu. Direktorės nuomone, gyvulininkystės technologijų moksliniai tyrimai nedera prie Sveikatos ir mokslo universiteto. Ji siūlė Gyvulininkystės instituto priklausomybę persvarstyti ir integruoti jį į Slėnyje „Nemunas“ kuriamą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą.
Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius, asociacijos „Slėnis Nemunas“ tarybos pirmininkas prof. Henrikas Žilinskas pristatė žemės ūkio krypties universitetinių studijų programų perspektyvas. Jis pažymėjo, jog universitetinių studijų priėmimo sąlygos nesuderintos su žemės ūkio studijų menku patrauklumu gabiausiems abiturientams, tai ir apsprendė studentų priėmimo sumažėjimą. Profesorius siūlė, rengiant 2010 m. studentų priėmimo tvarką į valstybės finansuojamas vietas, nepopuliarioms tarp stojančiųjų, tačiau šalies ūkiui reikalingoms studijų kryptims, skirti valstybinius ,,krepšelius“ (valstybės užsakymas), kurie būtų nustatomi pagal ilgalaikius sektorių, regionų plėtros bei darbo rinkos tyrimus.
Diskusijos metu buvo pasiūlyta Švietimo ir mokslo ministerijai atsižvelgti į žemės ūkio tyrimų specifiką ir vertinant mokslo produkciją, įvertinti mokslines publikacijas mokslo straipsnius žurnaluose, kurie įtraukti į Master Journal List, ISI WOS bei kitas tarptautines duomenų bazes. Į vertinimo metodikos kriterijus įtraukti ir monografijas, knygas bei mokslininkų vykdomą mokslo rezultatų sklaidos veiklą, didinančią šalies ūkio konkurencingumą.
Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad agrarinių mokslo ir mokymo srityje iškilusias problemas reikėtų artimiausiu metu dėmesingai išnagrinėti. Seimo narys Jonas Jagminas pasiūlė šiuos klausimus apsvarstyti Seimo Kaimo reikalų komitete.
Simantė Kairienė,
Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėja (tel.: 239 6645, sikair@lrs.lt )
