2010 

 

2010 m. gruodžio 17 d.  Seime Kaimo reikalų komitetas kartu su Žemės ūkio ministerija organizavo konferenciją „Lietuvos tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos“

Konferencijos metu buvo aptartos tradicinių amatų plėtros aktualijos, tautinio paveldo produktų sertifikavimo klausimai. Visi besidomintieji buvo supažindinti su šiai veiklai teikiamos paramos galimybėmis. Taip pat vyko Tautinio paveldo produktų – tradicinių maisto gaminių, amatininkų tradicinių dirbinių – pristatymas.

Šiemet pirmą kartą buvo premijuojami sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai, taip pat tradiciniams amatininkams buvo įteikti tautinio paveldo produktų, amatų mokymo programų sertifikatai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama konferencijos dalyvius ir svečius, pasidžiaugė kad jai labai džiugu matyti, kaip šiandienos Lietuvos ūkininkai, ypač jaunimas, atsigręžia į tradicines vertybes ir stengiasi išsaugoti bei atgaivinti tautinio paveldo tradicijas.

Ji ragino neužmiršti lietuviškų papročių, tautinio paveldo, kurį Lietuvos svečiai dažnai vertina daug labiau nei mes patys.

Artėjančių Kalėdų ir Naujųjų metų proga Seimo pirmininkė pasveikino visus Lietuvos tautinio paveldo puoselėtojus ir palinkėjo daug šviesesnių, sėkmingesnių ir gražesnių ateinančių metų.

Konferencijai pirmininkavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad siekiant išsaugoti tautinio paveldo produktus, kaip neatsiejamą  mūsų etnokultūros dalį, siekiant įgalinti išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikus jai šiuolaikinį reikšmingumą ir užtikrinti tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą,  2007 m. birželio mėn. buvo priimtas Tautinio paveldo produktų  įstatymas. 

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pasidžiaugė, kad jau galima kalbėti apie gerus šios srities pokyčius ir rezultatus. Įgyta patirtis parodė, kad reikia tobulinti tautinio paveldo produktų apsaugos teisinę bazę, todėl Seime jau yra registruotas Tautinio paveldo produktų įstatymo projektas. E.Pupinis patikino, kad šis įstatymo projektas turėtų būti svarstomas ir priimtas per Seimo pavasario sesiją.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasidžiaugė, kad šalies auksarankiai dabar jau turi sąlygas ne tik gaminti produktus, bet ir plačiai juos realizuoti, savo darbais atstovauti Lietuvai ir garsinti jos vardą.

            Iš Lietuvos nacionalinio biudžeto per Kaimo rėmimo programą parama skirta 14-os tautinio paveldo produktų pristatymui parodose, mugėse ir kituose renginiuose (,,Kaziuko“ mugėje ir „Agrobalt 2010“ parodoje, tarptautiniame interneto valdymo forume Vilniuje, Amatų dienoje Birštone, Derliaus šventėje Kaune, Maskvoje ,,Zolotaja osien“).

 „Tautinio paveldo gaminius svarbu ne tik kitiems parodyti, jie reikalingi ir mūsų pačių tapatybei ugdyti bei stiprinti. Iš mūsų protėvių perimtos tradicijos vėl atgyja, tapdamos ne tik svarbia Lietuvos etninės kultūros dalimi, palaikančia tautos gyvybingumą ir parodančia pasauliui šalies tautinį veidą, bet ir didele ekonomine paskata alternatyviems verslams kaimo vietovėse plėtoti, papildomoms pajamoms gauti“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Konferencijos metu pirmą kartą buvo premijuoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai. Tai sūrininkė Nijolė Šopienė iš Šiaulių r. ir Angelės bei Vytauto Raukčių šeima iš Šilutės r. Juos pasveikino žemės ūkio ministras K.Starkevičius ir įteikė pinigines premijas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis įteikė padėkas.

Padėkos buvo įteiktos ir Seimo „Žurnalistų agroklubo“ prie Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams už informacijos apie tautinį paveldą skleidimą visuomenei: Reginai Montvilienei – Lietuvos radijo laidos „Gimtoji žemė“ redaktorei,  Aldonai Svirbutavičiūtei – laikraščio „Ūkininko patarėjas“ korespondentei ir Vilmai Čereškienei - Laidų “Tarp miesto ir kaimo” ir ”Mano šaunioji sodyba” vedėjai.

 

Apžvelgdama paveldo sertifikavimo patirtį ir problemas, Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, pažymėjo, jog pasidžiaugti yra labai daug kuo. Jau sertifikuoti 884 gaminiai, kuriuos gamina 250 tradicinių amatininkų. Atestuoti ir tradicinių amatų meistrais pripažinti 63 amatininkai. Sertifikuota 15 mokymo programų, 11 tradicinių veislių gyvūnų ir kt.

            Ji  pasidžiaugė, jog sertifikuojat tautinio paveldo gaminius paaiškėjo, kad gyvi tebėra ir tie amatai, kurie jau atrodė esą visiškai išnykę. Tai koklių, plytų gaminimas rankomis, vilnos karšimas, vilnos ir milo vėlimas ir kt. Tradiciniai amatai atgijo visuose 5 etnografiniuose šalies regionuose.

Mažoji Lietuva atgaivino šio krašto vestuvių papročius, 2 sertifikuotos įmonės gamina nendrinius stogus. Žemaitijoje šiandien yra 36 amatininkai – daugiausia audėjai, tekstilininkai, gintaro dirbinių gamintojai. Iš  retesnių gaminių dera paminėti skiedrinius stogus, sertifikuotas 1 račius, šeima Mažeikiuose atgaivino tošininkystę. Amatus puoselėja 5 šeimos, sertifikuotos 2 įmonės, kuriose kepama duona, gaminama mėsa.

Suvalkijoje sertifikuota 14 amatininkų ir 5 įmonės. Ten gaminami baldai, šakočiai, audžiama, drožiama iš medžio, įmonėse kepama duona, gaminami mėsos produktai.

Dzūkijoje sertifikuota 18 amatininkų ir 3 įmonės. Jie turi savitų verslų, kaip juodoji keramika, milo vėlimas, verpimas, vilnos karšimas, paplitę ir šiaudiniai gaminiai, čerpių ir plytų gaminimas rankomis.

Aukštaitijoje sertifikuoti net 98 amatininkai, mat čia didelės įvairovės įneša Vilniaus regionas. Aukštaitijoje rasime keramikos, kalvystės, baldų, muzikos instrumentų, skrynių, margučių gamybos, karpinių, iš retesnių amatų aptiksime šiaudų ir alksnių stogų meistrų, batsiuvių, inkilų, avilių, medinių žaislų ir grėblių, koklių, bučių, tinklų, veltinių, muilo gamintojų.

I Seliukaitė taip pat pažymėjo, jog iki šiol muziejai, buvę tik eksponatų saugotojais, tapo aktyviais tautinio paveldo amatų mokytojais. Lietuvos muziejai parengė įvairių edukacinių programų. Muziejuose yra labai didelės galimybės susipažinti su tradiciniais amatais, su šimtmečiais nugludintu tikruoju produktu. Iš  muziejų fondų eksponatų mokomasi tradicinių gaminių formų, simbolikos, spalvų derinių ir daugybės kitų dalykų, kurių šiandieną kitur jau nebeaptinkama.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė (KPD) Vilma Daugalienė pažymėjo, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų paramos programoje (Programa) yra numatyta daug priemonių, kurios yra remiamos iš Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinio šalies biudžeto.  Galimas paramos šaltinis tradiciniams amatams puoselėti yra parama pagal priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas“.

Neseniai, tik šį gruodį, Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos siūlymus dėl Programos keitimo. „Labai gera naujiena, jog 2011 m. tradicinių amatų centrų kūrimui 11-oje savivaldybių, kur susitelkę daugiausia amatininkų, numatyta skirti 8,7 mln. Lt (Biržų, Utenos, Panevėžio, Kretingos, Ukmergės, Zarasų, Varėnos, Šilutės, Rokiškio, Alytaus, Molėtų r.), – sakė KPD direktorė.  Paramos lygis – iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų“. Penkios savivaldybės, kurios rodė didesnę iniciatyvą, jau šiemet tradicinių amatų centrų steigimui gavo 3,5 mln. Lt (Šiaulių, Anykščių, Kelmės, Prienų, Plungės r.).

Pasak V.Daugalienės, Programos įgyvendinimas  įpusėjo, ir itin aktyvūs Lietuvos žmonės jau yra gavę nemažą finansinę paspirtį savo idėjoms įgyvendinti. Naudotis likusiomis Programos lėšomis dar liko 3 metai, taigi galimybių plėtoti amatus tikrai yra. Amatų plėtra remiama pagal Programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Investicijoms, kurios yra tiesiogiai susijusios su sertifikuotais tradiciniais amatais, skiriamas didesnis paramos intensyvumas – iki 75 proc.

KPD direktorė pabrėžė, jog formuojant patrauklų tautinio paveldo įvaizdį šalyje ir užsienyje, svarbus ne tik atskirų valstybės institucijų, bet ir darbdavių, verslo, savivaldos institucijų, tautodailininkų ir amatininkų interesus atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimas. Puoselėjant tautinį paveldą, Žemės ūkio ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Kultūros, Aplinkos, Ūkio ministerijomis, Etninės kultūros globos taryba, Kulinarijos paveldo fondu ir kt.  „Sparčiai plečiasi  kultūrinis ir kaimo turizmas, todėl ne mažiau svarbu skatinti ir tradicinių amatininkų, tradicinių paslaugų teikėjų ir kultūrinio kaimo turizmo subjektų partnerystę, kuri leistų gauti didesnę pridėtinę vertę, didinant tiek miesto, tiek kaimo vietovių ekonominio ir socialinio gyvybingumą bei patrauklumą“, – apibendrino V.Daugalienė.

KPD direktorė pristatė tautinio paveldo informacinę sistemą. Nuo 2009 m. veikia tautinio paveldo produktų tinklalapis www.tautinispaveldas.lt, kurį administruoja Žemės ūkio ministerija.  Sukurtas Elektroninis tradicinių amatininkų žemėlapis suteikia reikalingos informacijos apie tautinio paveldo produktus, vartotojams – patikimos informacijos apie tradicinius amatininkus ir jų gaminius, tai pat padeda formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje.

Apie tradicinių amatų plėtros aktualijas konferencijoje taip pat kalbėjo Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos prezidentas profesorius Libertas Klimka, apie Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto naująją redakciją ir su ja siejamus lūkesčius - Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė prie LR Seimo Dalia Urbanavičienė, Tautodailininkų Sąjungos atstovas Vytautas Tumėnas aptarė tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikšmę.

Adventinę programą konferencijos dalyviams  pristatė Lietuvos kariuomenės Vilniaus Įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis "Vilnelė".

 

 

 

Konferencija buvo tiesiogiai transliuojama  Seimo internetiniame tinklalapyje adresu https://www.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime bei programa „ Seimas - tiesiogiai".