Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2010 m. gruodžio 1 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Seimo valdybos sprendimo (SV-P-181) dėl darbo grupės teisės aktų projektams dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos sujungimo į vieną (jungtinę) instituciją parengti sudarymo. Komiteto nariai išklausė Etninės kultūros globos tarybos, Valstybinės kultūros paveldo apsaugos komisijos, Kultūros ministerijos atstovų nuomones. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė akcentavo, kad sujungus šias institucijas beveik nebus sutaupoma valstybės biudžeto lėšų, o žala bus itin didelė, nes etninei kultūrai, jos puoselėjimui, visuomenės ugdymui bus skiriama dar mažiau dėmesio. Tarybos pirmininkė akcentavo, kad komisijos ir tarybos funkcijos yra skirtingos, nes komisija rūpinasi materialiuoju kultūros paveldu, o taryba – nematerialiuoju paveldu. Taip pat buvo akcentuota, kad taryba, skirtingai nei komisija, turi regionines tarybas, kurios rūpinasi etnine kultūra Lietuvos regionuose. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė akcentavo, kad sistema funkcionuoja jau daugiau nei 15 metų ir išreiškė abejones, ar verta ją keisti. Komisijos pirmininkė taip pat pabrėžė, kad materialus ir nematerialus kultūros paveldas yra labai svarbūs valstybes gyvavime ir klestėjime, todėl derėtų daugiau dėmesio skirti šių sričių puoselėjimui. Kultūros ministerijos vicemerė Nijolė Laužikienė pasisakė už vieningesnės sistemos sukūrimą, tačiau akcentavo, kad šiuo metu sunku pasakyti, koks sprendimas būtų geresnis.

Komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo apsaugos komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pateiktų siūlymų dėl šių institucijų veiklos efektyvumo didinimo. Darbo grupę sudarys Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Vydas Gedvilas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Valentinas Stundys, taip pat Etninės kultūros globos tarybos, Valstybinės kultūros paveldo apsaugos komisijos, Kultūros ministerijos atstovai.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Reklamos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-651), kuriuo siūloma suvienodinti leidimų išdavimo tvarką reklaminių stendų statybai prie automagistralinių ir krašto kelių, sustatyti mažiausius atstumus tarp reklaminių stendų, statomų toje pat kelio pusėje prie automagistralinių ir krašto kelių, suvienodinti reklaminių stendų dydį, statomų prie automagistralinių ir krašto kelių ir registruoti naujai išduodamus leidimus. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas, taip pat į tai, kad Reklamos įstatyme nustatyti bendrieji išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, o detalius išorinės reklamos įrengimo reikalavimus ir leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką nustato šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nusprendė įstatymo projektą atmesti.

Komitetas taip pat svarstė Seimo nario Gedimino Navaičio pasiūlymą dėl Valstybės himno įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siūloma, kad rugsėjo 1-ąją, mokslo ir žinių dieną, nacionalinės televizijos laidose būtų giedamas Lietuvos himnas. Komitetas nusprendė nepritarti šiam pasiūlymui, nes šiuo metu galioja nuostata, kad valstybės himnas yra giedamas arba grojamas nacionalinės televizijos laidose valstybės šventės ir kitomis dienomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą iškeliama Lietuvos valstybės vėliava, t.y. dienų sąrašas reglamentuojamas Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu. Komitetas taip pat akcentavo, kad rugsėjo 1 d. visose Lietuvos mokyklose Valstybės himnas yra giedamas.