Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetas 2010 m. gruodžio 1 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Seimo valdybos
sprendimo (SV-P-181) dėl darbo grupės teisės aktų
projektams dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros
globos tarybos sujungimo į vieną (jungtinę) instituciją parengti sudarymo. Komiteto nariai išklausė Etninės kultūros
globos tarybos, Valstybinės kultūros paveldo apsaugos komisijos, Kultūros
ministerijos atstovų nuomones. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia
Urbanavičienė akcentavo, kad sujungus šias institucijas beveik nebus sutaupoma
valstybės biudžeto lėšų, o žala bus itin didelė, nes etninei kultūrai, jos
puoselėjimui, visuomenės ugdymui bus skiriama dar mažiau dėmesio. Tarybos
pirmininkė akcentavo, kad komisijos ir tarybos funkcijos yra skirtingos, nes
komisija rūpinasi materialiuoju kultūros paveldu, o taryba nematerialiuoju
paveldu. Taip pat buvo akcentuota, kad taryba, skirtingai nei komisija, turi
regionines tarybas, kurios rūpinasi etnine kultūra Lietuvos regionuose.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė akcentavo,
kad sistema funkcionuoja jau daugiau nei 15 metų ir išreiškė abejones, ar verta
ją keisti. Komisijos pirmininkė taip pat pabrėžė, kad materialus ir
nematerialus kultūros paveldas yra labai svarbūs valstybes gyvavime ir
klestėjime, todėl derėtų daugiau dėmesio skirti šių sričių puoselėjimui.
Kultūros ministerijos vicemerė Nijolė Laužikienė pasisakė už vieningesnės
sistemos sukūrimą, tačiau akcentavo, kad šiuo metu sunku pasakyti, koks
sprendimas būtų geresnis.
Komitetas nusprendė sudaryti
darbo grupę, kuri peržiūrėtų Etninės kultūros globos tarybos ir
Valstybinės kultūros paveldo apsaugos komisijos veiklą reglamentuojančius
teisės aktus ir pateiktų siūlymų dėl šių institucijų veiklos efektyvumo
didinimo. Darbo grupę sudarys Komiteto
nariai Mantas Adomėnas, Vydas Gedvilas, Marija
Aušrinė Pavilionienė, Valentinas Stundys, taip pat Etninės kultūros globos
tarybos, Valstybinės kultūros paveldo apsaugos komisijos, Kultūros ministerijos
atstovai.
Švietimo,
mokslo ir kultūros komitetas svarstė Reklamos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo
ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-651), kuriuo
siūloma suvienodinti leidimų išdavimo tvarką reklaminių stendų statybai prie
automagistralinių ir krašto kelių, sustatyti mažiausius atstumus tarp
reklaminių stendų, statomų toje pat kelio pusėje prie automagistralinių ir
krašto kelių, suvienodinti reklaminių stendų dydį, statomų prie
automagistralinių ir krašto kelių ir registruoti naujai išduodamus leidimus. Komitetas,
atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės
departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas, taip pat į
tai, kad Reklamos įstatyme nustatyti bendrieji išorinės reklamos įrengimo
reikalavimai, o detalius išorinės reklamos įrengimo reikalavimus ir leidimų
įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką nustato šio įstatymo įgyvendinamieji
teisės aktai, nusprendė įstatymo projektą atmesti.
Komitetas
taip pat svarstė Seimo nario Gedimino Navaičio pasiūlymą dėl Valstybės himno
įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siūloma, kad rugsėjo
1-ąją, mokslo ir žinių dieną, nacionalinės
televizijos laidose būtų giedamas Lietuvos himnas. Komitetas nusprendė
nepritarti šiam pasiūlymui, nes šiuo metu galioja nuostata, kad valstybės
himnas yra giedamas arba grojamas nacionalinės televizijos laidose valstybės
šventės ir kitomis dienomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimą iškeliama Lietuvos valstybės vėliava, t.y. dienų sąrašas
reglamentuojamas Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu. Komitetas taip pat
akcentavo, kad rugsėjo 1 d. visose Lietuvos mokyklose Valstybės himnas yra
giedamas.