Seimo Švietimo, mokslo ir
kultūros komitetas rugsėjo 15 d. surengė pirmąjį rudens sesijos posėdį.
Komitetas rudens sesijos metu
ketina daug dėmesio skirti sporto klausimams. Komiteto posėdžiuose ketinama
svarstyti Lietuvos gyventojų 2008-2020 metų fizinio aktyvumo skatinimo,
2009-2020 metų valstybės kūno kultūros ir sporto plėtros strategijas, Kūno
kultūros ir sporto įstatymo pataisas. Komitetas toliau svarstys Švietimo
įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų projektus, Lietuvos
aukštųjų mokyklų statutus. Komitetas daug dėmesio skirs Mokslo ir studijų
reformos įgyvendinimui, kitiems parlamentinės kontrolės klausimams: Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos veiklai, Lietuvos kultūros politikos kaitos
gairių įgyvendinimui, susitikimams su nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Rugsėjo 15 d. posėdyje buvo
svarstomi pasiūlymai dėl Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso
įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIP-1954).
Komitetas nusprendė daryti svarstymo pertrauką ir prie šio įstatymo projekto
grįžti kitame posėdyje. Komitete buvo svarstomi ir kiti įstatymų projektai,
susiję su meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statusu. Komitetas iš esmės
pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5, 7
ir 9 straipsnių pakeitimo ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio
pakeitimo įstatymų projektams, kurie dar bus svarstomi Socialinių reikalų ir
darbo ir Sveikatos reikalų komitetuose.
Komiteto posėdyje buvo svarstomi
pasiūlymai dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Nr.
XIP-1561ES(2)). Komitetas sprendimo priėmimą atidėjo
iki kito posėdžio, kuris vyks rytoj, rugsėjo 16 d.
Komitetas taip pat svarstė
pasiūlymus dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 22,
24, 27, 271, 33, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIP-2083(2)). Komitetas pritarė Seimo narių Pauliaus
Saudargo, Arvydo Anušausko ir Stasio Šedbaro pasiūlymui, kad Lietuvos radijo ir
televizijos komisija, įvertinus transliuojamos specializuotos televizijos
programos kultūrinę ar visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai
suteikti privalomai retransliuojamos programos statusą ir numatyti, jog ją
privalo nemokamai retransliuoti programų retransliuotojai. Pataisos autorių
nuomone, toks reglamentavimas apsaugotų mažus, į specializuotas televizijos
programas orientuotus transliuotojus, pateikiančius visuomenei ypač naudingą
informaciją, nuo sunkumų patenkant į rinką.