2010 

 

2010-02-10 dienos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl VŠĮ ,,Lietuviškos knygos” reorganizavimo. Posėdyje dalyvavusi VŠĮ ,,Lietuviškos knygos” direktorė Gintautė Žemaitytė teigė, kad šiuo metu vykdomas įstaigos reorganizavimas yra mechaniškas įstaigos funkcijų perkėlimas į Tarptautinį kultūros programų centrą, negarantuojantis VšĮ „Lietuviškos knygos“ veiklos tęstinumo. G. Žemaitytės nuomone, pirmiausia būtina parengti pertvarkymo koncepciją ir tuomet palaipsniui reformuoti kultūrines įstaigas. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad VšĮ „Lietuviškos knygos“ 11 metų veikia kaip lietuvių literatūros sklaidos centras, skatina lietuvių literatūros kūrinių vertimus į kitas kalbas ir siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą, nusprendė siūlyti Vyriausybei ir Kultūros ministerijai vykdyti šios įstaigos reorganizavimą palaipsniui: parengti Tarptautinių programų kultūros centro, VšĮ „Lietuviškos knygos“, „M.K.Čiurlionio festivaliai“ ir „Lietuvos institutas“ pertvarkymo koncepciją. Iki bus parengta pertvarkymo koncepcija ir priimtas sprendimas dėl tolimesnių Tarptautinių programų kultūros centro, VšĮ „Lietuviškos knygos“, „M.K.Čiurlionio festivaliai“ bei „Lietuvos institutas“ reorganizavimo veiksmų reorganizuoti VšĮ „Lietuviškos knygos“  į biudžetinę įstaigą.

Komitetas svarstė klausimą dėl Europos Komisijos darbinio dokumento ,,Konsultacijos dėl būsimosios Europos Sąjungos 2020 m. strategijos”. Ūkio ministerijos atstovas Osvaldas Šmitas pristatė bendrą Lietuvos Respublikos poziciją dėl šio dokumento. Jis pateikė tris strategines kryptis turinio prasme: kurti pridėtinės vertės augimą grindžiamą žiniomis, suteikti daugiau galimybių žmonių įsitraukimui, kurti konkurencingą, susietą ir ekologiškesnę (,,žalesnę”) ekonomiką. Pasak jo, ši strategija turėtų būti konkurencingumo strategija.

Komitetas šiuo klausimu priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos 2010-01-15 pozicijai dėl Europos komisijos darbinio dokumento ,,Konsultacijos dėl būsimosios Europos Sąjungos 2020 m. strategijos”, taip pat  siūlo atsižvelgti į: 1. subsidiarumo ir universitetų autonomijos principus paliekant šalims narėms teisę spręsti valstybinių aukštųjų mokyklų skaičiaus ir kitų priemonių, užtikrinančių Mokslo ir studijų reformos sklandžią eigą, nustatymą; 2. mokslų tyrimo erdvės nuolatinės peržiūros svarbą įvertinant jų ekonominį pagrįstumą ir orientavimąsi į Europos poreikius; 3. sudarymą išsamios inovacijų ir kūrybingumo, ypač švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį švietimą ir mokymą, politikos; 4. kūrybinių industrijų svarbą skatinant kūrybiškumą per kultūrinius projektus.

Komiteto posėdyje buvo aptartas klausimas dėl valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė informavo, kad kriterijai, kuriais remiantis skiriamas finansavimas, yra numatyti konkurso nuostatuose. Komiteto narys Vydas Gedvilas pasipiktino, kad bankrutavusiam laikraščiui yra skiriama parama. V. Žukienė paaiškino, kad finansavimas skiriamas, kai sudaroma sutartis, o šiuo atveju sudarant sutartį dar nebuvo jokio teismo sprendimo dėl laikraščio bankroto.

Posėdžio metu buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri išanalizavus susidariusią situaciją, išvadas pateiks kitame posėdyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Jolanta Ramonienė informavo, kad jau yra rengiama koncepcija naujam Paramos šeimai pagrindų įstatymo projektui. Pagal ją bus rengiamas naujas Paramos šeimai įstatymo projektas. Komitetas bendru sutarimu nutarė senąjį įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Komitetas, gavęs raštus iš Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos, Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos ir Ukmergės specialiosios mokyklos, svarstė šių mokyklų statuso po apskričių panaikinimo klausimą. Komitetas paprašė Švietimo ir mokslo ministerijos pateikti išsamią informaciją dėl šių mokyklų funkcijų perdavimo po apskričių panaikinimo.