Bendrame 2010 m. gegužės 26 d. Audito komiteto ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo pristatyta Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaita „Kultūros paveldo išsaugojimas“.

Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorės pavaduotoja Lina Balėnaitė, pristatydama ataskaitą, informavo, kad audito tikslas buvo įvertinti, ar efektyviai saugomas nekilnojamasis kultūros paveldas, analizuojant Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Kultūros paveldo centro, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos veiklą. Valstybės kontrolės atstovė akcentavo, kad buvo atliktas veiklos, o ne finansų, auditas.

Audito metu buvo nustatyta, kad Kultūros ministerija, turinti formuoti kultūros paveldo išsaugojimo politiką ir kontroliuoti jos vykdymą, nevykdo šių funkcijų, neturi nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo strategijos, nevertina Kultūros paveldo departamento veiklos. Tuo tarpu Valstybės kultūros paveldo komisija, būdama patariamoji institucija, atlieka dalį politikos formavimo ir vykdymo funkcijų. Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad savivaldybių paveldo apsaugos padaliniai netinkamai organizuoja nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių stebėseną, jos veiksmų nekoordinuoja su Kultūros paveldo departamentu.

Valstybės kontrolės atstovė Seimo narius informavo, kad audito ataskaitoje atitinkamoms institucijoms yra pateiktos rekomendacijos. Kultūros ministerijai yra siūloma parengti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo strategiją, vertinti Kultūros paveldo departamento metines veiklos ataskaitas, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, atskiriant valstybės ir savivaldybių kompetenciją, nustatyti reikšmingumo kriterijus, atrenkant skelbti valstybės saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, ir nustatyti objektų saugojimo finansavimo iš valstybės biudžeto prioritetus. Valstybinei kultūros paveldo komisijai rekomenduojama paspartinti Komisijos narių iš visuomeninių organizacijų rinkimų nuostatų pakeitimo patvirtinimą, parengti strateginį veiklos planą ir vykdyti savo sprendimų įgyvendinimo stebėseną. Kultūros paveldo departamentui rekomenduojama nustatyti vertinimo tarybų skaičių pagal regionuose esamą specialistų kompetenciją ir suburti optimalų geografinį vertinimo tarybų tinklą šalyje, prioritetą teikti kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių (saugotinų elementų) tikslinimui, o ne naujų objektų įtraukimui į kultūros vertybių registrą tol, kol bus patikslintos jame esančių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų vertingosios savybės.

Seimo nariai domėjosi atlikto audito metodika, siūlė atlikti ne tik veiklos, bet ir finansinį auditą. Valstybės kontrolės atstovai, reaguodami į Seimo narių klausimus, pabrėžė, kad audito tikslas yra nustatyti problemas, kylančias atitinkamoje srityje ir pateikti rekomendacijas, tuo tarpu pažangos ir gerosios praktikos pavyzdžius turėtų pateikti Kultūros ministerija ir kitos atsakingos vykdomosios institucijos.

Seimo Audito ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai nutarė svarstyti Valstybės kontrolės audito ataskaitą atskiruose komitetų posėdžiuose ir priimti atskirtus sprendimus.