Birželio 3 d. Seime Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai surengė apskritojo stalo diskusiją aktualiais Teritorijų planavimo, Statybos, Saugomų teritorijų ir Žemės įstatymų klausimais.

Diskusijų metu, kuriose dalyvavo valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių atstovai, o taip pat daugelio visuomeninių organizacijų ir asociacijų nariai, buvo paliesta daug probleminių klausimų. Didžioji dauguma išsakytų problemų buvo susiję su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisėmis ir jų apribojimais, piliečių tarpusavio pasitikėjimu, taip pat pasitikėjimu vietos valdžios įstaigų sprendimais, o tai yra tiesiogiai susiję su motyvacija gyventi ir dirbti savo valstybėje.

Diskusijose daug dėmesio skirta ir piliečių, gyvenančių kaimiškose vietovėse, teisėms ir jų apsaugai, nes šių asmenų veikla dažnai patenka į valstybės saugomas teritorijas, todėl susiduriama su veiklos jose apribojimais. Kaip viena iš probleminių sričių paminėtas gamtinis karkasas ir jo paskirtis, todėl pasiūlyta Seime sudarytai darbo grupei, rengiančiai Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, išanalizuoti gamtinio karkaso prigimtį ir išnagrinėti galimybę gamtinį karkasą priskirti prie rekomendacinio pobūdžio teisės reikalavimų. Be to, sulaukta pasiūlymų įstatymuose numatyti kompensacijas už piliečių ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose.

Be aukščiau išvardintų klausimų, diskusijose buvo paliesta ir viešojo intereso problematika, aptarti neretai pasitaikantys atvejai, kai prisidengiant viešuoju interesu, nepagrįstai pažeidžiami privačių asmenų interesai. Diskusijų dalyvių vieninga nuomone, siekiant darnos tarp piliečių individualių, visuomeninių ir aplinkos apsaugos interesų, jie negali užgožti vienas kito ar dominuoti kitų atžvilgiu, t. y. turi būti rastas kompromisas, kuris užtikrinamas priimant socialiai atsakingas teisės normas, jas taikant ir jų laikantis.

Apskritojo stalo diskusijų metu prieita išvados, kad aktualiausius teritorijų planavimo, statybų, saugomų teritorijų bei žemės klausimus neišvengiamai būtina spręsti kompleksiškai ir daug platesniame kontekste. Siekiant išsaugoti aplinką ir tuo pačiu skatinti darnų vystymąsi, tikslinga suformuoti vieningą šių sričių tolimesnės plėtros strategiją, o tam reikalingas politinis susitarimas.