Janina Gadliauskienė
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Pilaitės bendruomenė
Viešas interesas ir visuomenė
Vykstant globalizacijos procesams tikėtina, kad visi
teisiniai svertai pasisuka ne visuomenės ir viešo intereso gynimo pusėn. Kuo
toliau, tuo informacijos teikimas ir bendravimas su suinteresuota visuomene
darosi konfliktiškesnis. Kitaip sakant, visuomenė reikalinga, kad išlaikytų
valstybę, tačiau nesikištų į jos valdymą. Kodėl taip yra? Ar įmanomas
valstybės, teisinės sistemos modelis, kuris užtikrintų viešo intereso pirmenybę
ir aktyvų visuomenės dalyvavimą.
Kalta valdžia ar žmonės
Nuo valstybės atsikūrimo pradžios stebint vykstančius
procesus galima konstatuoti, kad susikūrusi valdžios struktūra užsitikrino neliečiamumą.
Pavyzdžiui, galiojant grupinei atsakomybei, nebeliko atsakomybės už parašą.
Arba už nusižengimus baudos tokios mažos, kad į tai nekreipiama dėmesio. Dėl
panašių priežasčių daugelis valdininkų ir politikų tapo valdomi atitinkamų
verslo struktūrų. Savaime aišku, kad tokiu atveju viešas interesas atsiduria
antroje, o gal ir paskutinėje vietoje. Tuo pačiu, šalies valdymo sistemoje
trūksta valstybinio mąstymo. Daugelis problemų sprendžiama principu ar bus
konkreti asmeninė, politinei partijai nauda. Tuo tarpu, sprendžiamų problemų
padariniai paliekami kitoms rinkimus laimėsiančioms partijoms.
Problema yra ir visuomenės nesugebėjime tinkamai atstovauti
ginant viešą interesą. Vieni liko prie sovietinio mąstymo, kad tereikia
išsirinkti teisingą valdžią ir ji už juos teisingai viską nuspręs. Tarp kitko,
visai neseniai taip galvojo ir daugelis pagrindinių partijų atstovų. Kiti,
matydami blogus sprendimus, nesiima konkrečių sprendimo būdų, o iš anksto
pasiduoda nuostatai, kad vis tiek nieko nepadarysi. Dar kitiems - trūksta
patirties ir žinių.
Nėra tokio valdžios modelio, valdymo sistemos, kuri būtų
savaime visiems priimtina ir teisinga. Visuomenės viešasis interesas gali būti
įgyvendinamas tiek, kiek stipri yra pilietinė visuomenė. Kokia pilietinė
visuomenė, tokia ir valstybė. Juk tame nieko naujo. Visose pasaulio šalyse
aktyviai reiškiama pozicija visuomenė išsireikalauja sau palankių sprendimų ir
nubrėžia ribas, kurių valdžios institucijos stengiasi nepereiti.
Ką daryti ?
Daugelyje įstatymų nuostatos, įpareigojančios informuoti ar
tartis su visuomene, išnyksta. Todėl turi būti stebima ir reaguojama į teisinių
aktų priėmimą ir įgyvendinimą. Viena iš artimiausių užduočių sudaryti prie
Seimo darbo grupę, kuri peržiūrėtų prieš keletą metų pradėtą nebaigtą Viešojo
intereso gynimo įstatymo projektą. Pasilikčiau prie nuomonės, kad įstatyme
apibrėžus kas yra viešas interesas, teismuose būtų lengviau įvardinti kada
viešas interesas yra ginamas. Artimiausiu laiku Seimas baigs svarstyti Miškų
įstatymo projektą, kuriame norima leisti miško savininkams formuoti 0,2 ha
plote namų valdas, dalinti mažesnius kaip 5 ha sklypus, atidaryti karjerus ir
t.t. Seime sudarytoje darbo grupėje dabar svarstomas Saugomų teritorijų
įstatymas, kur taip pat norima panaikinti apsaugines, buferines zonas ir
saugoti tik pačias kultūros ir gamtos vertybes, likusią teritoriją paliekant be
visiško arba dalinio reglamento. Visuomeninės organizacijos jau senokai
reikalauja, kad Poveikio aplinkai vertinimo ( PAV )įstatyme būtų nuostata, kai
PAV užsakovai tiesiogiai negalėtų apmokėti atlikėjams už darbą. Tokia pati
nuostata turėtų galioti ir samdant ekspertus.
Visada svarbu pasirinkus konkrečius tikslus jų įgyvendinimui
suburti suinteresuotą visuomenę, visuomenines organizacijas. Todėl sudarius
iniciatyvinę grupę iš įvairių organizacijų atstovų, galima parengti planą
tolimesnei veiklai.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos surengta konferencija
Viešas interesas ir jo gynimas parodė, kad viešo intereso gynimo problema niekur
nedingo ir yra spręstina. Konferencija leido susirinkti ir įvertinti
susidariusias problemas, pereinant prie tų problemų sprendimo būdų. Gera
pradžia problemų sprendimo tęstinumui.
