Viešasis interesas – tai visuomenės interesų visuma, kurią apsprendžia aukštesnis visuomenės išlikimo užtikrinimo tikslas, svarbesnis už trumpalaikius ar siauresnius turtinės naudos, pelno siekimo interesus, atspindintis ir išreiškiantis pamatines konstitucines visuomenės vertybes.

Lietuvos Respublikoje viešojo intereso gynimą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR Seimo ratifikuotos Jungtinių Tautų, Europos Tarybos bei kitos tarptautinės sutartys, Europos Bendrijos teisė ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Jį reglamentuoja Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksai (BPK ir CPK), Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ), Prokuratūros, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymai, Aplinkos, Teritorijų planavimo, Statybos, Visuomenės sveikatos priežiūros ir daugelis kitų įstatymų, taip pat suformuota teismų praktika. Viešąjį interesą gina prokuratūra, teismai, valstybės bei valdžios įstaigos ir specialiosios priežiūros institucijos.

Tačiau nepakankamas Lietuvos Respublikos teisyno vidinis harmonizavimas, teisinio reglamentavimo spragos ir painumas atskiruose įstatymuose, ABTĮ, CPK ir BPK bei kitų teisės aktų apribojimai ir prieštaringa teismų praktika sudaro sąlygas korupcijai viešojo intereso srityje, varžo prokurorų galimybes ir piliečiams iš esmės neleidžia ginti viešojo intereso, t.y., įgyvendinti savo konstitucinės teisės.

Dėl nacionalinės teisės nesuderinimo su tarptautine ir Europos Sąjungos teise (pvz., Orhuso konvencija) LR administraciniai teismai riboja piliečių teises ginti viešąjį interesą, atsisako tiesiogiai taikyti Seimo ratifikuotas konvencijas, ignoruoja Europos Bendrijos teisės (reglamentų ir sprendimų) privalomumą Lietuvos Respublikai ir nepaiso Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos.

Valstybė per menkai skatina pilietinę iniciatyvą ginant viešąjį interesą, valdžios institucijos nenoriai konsultuojasi su visuomene dėl numatomų sprendimų. Teismai, užuot gynę viešąjį interesą, dažniau gina privačių asmenų turtinius interesus, o veiksmų viešajam interesui apginti imasi tik aktyviai reikalaujant visuomenei ar spaudžiant viešajai opinijai.

Išdėstytos aplinkybės nulemia situaciją, kai deklaruojamų teisių visuma tarsi užtikrina visuomenei jos pamatinių vertybių išsaugojimą ir gynimą, o faktiškai tos vertybės lieka neapsaugotos ir neapgintos. Tikrovėje aplinkos, kultūros, paveldo, vartotojų ir kitų pamatinių visuomenės teisių apsauga valstybėje neatitinka LR Konstitucijoje deklaruojamą principų, o valstybės valdyme pavienių asmenų ar verslo grupių siauri interesai siekiant asmeninės turtinės naudos toleruojami ir ginami labiau nei visuomenės. Todėl nestabdomai naikinamas nacionalinis gamtos ir kultūros paveldas, plėtojamos neleistinos statybos nacionaliniuose parkuose, draustiniuose, rekreacinėse teritorijose, neteisėtai nusavinamas visuomeninis turtas, plinta korupcija ir kiti negatyvūs reiškiniai. Dėl šios priežasties visuomenėje stiprėja teisinis nihilizmas, nepasitikėjimas aukščiausios valstybinės valdžios institucijomis, ypač teismais, ir pačia valstybe, o tai prisideda prie emigracijos didėjimo.

Daugelyje Europos valstybių yra taikomos specialios teisinės ir teisminės priemonės, apsaugančios piliečius nuo vadinamųjų strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą (SIPVD). O Lietuvoje Civiliniuose procesuose verslo bendrovės nevaržomai persekioja piliečius dėl viešojo intereso gynimo.

Prieš ketverius metus (2007 m.) LR Seimo sudaryta speciali darbo grupė buvo parengusi Lietuvos Respublikos viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projektą, tačiau toks įstatymas iki šiol nėra priimtas.

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos yra įsitikinusios, kad išankstinis konkretaus viešojo intereso teisinis reglamentavimas nėra galimas, nes viešojo intereso pažeidimo nustatymas yra fakto dalykas, kurį kiekvienu atveju, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, teisingiausiai identifikuoti gali teismas. Dėl to ir visuomenės apsauga nuo atgrasymo ginti viešąjį interesą išimtinai tenka teismams, kurie, taikydami ABTĮ, CPK, BPK ir kitus teisės aktus, gali ir privalo saugoti piliečius nuo persekiojimo už pamatinių visuomenės vertybių gynimą.

Žemiau pasirašiusios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos mano, kad būtina nedelsiant:

1. Užtikrinti visuomenės konstitucinę teisę ginti viešąjį interesą visais klausimais, iš ABTĮ, CPK, BPK bei kitų teisės aktų pašalinant išlygą, jog visuomenė (tiek fiziniai asmenys, tiek visuomeninės organizacijos) gali ginti viešąjį interesą tik įstatymų nustatytais atvejais, paliekant teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti viešojo intereso gynimo faktą. Tuo tikslu būtina pataisyti ir papildyti:

- ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. ir 40 str. 1 d. 7 p.;

- CPK 49 str. 5 d., 49 str. 1 d., 83 str. 1 d. 5 p., 95 str.

2. Užtikrinti visuomenės apsaugą nuo strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą (SIPVD), kuriais siekiama atgrasyti piliečius aktyviai dalyvauti ginant viešąjį interesą. Asmenys, kurie naudojasi LR Konstitucijos suteikta teise ginti viešąjį interesą, teisme už šį dalyvavimą negali būti baudžiami, persekiojami arba kitais būdais varžomi. Turi būti draudžiama verslo bendrovėms teikti ieškinius prieš visuomenę, nes tokių ieškinių tikslas - ne ieškinio patenkinimas, bet pats teismo procesas, kurio metu, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, persekiojami aktyviausi piliečiai, areštuojamos visuomenės narių turtas, sąskaitos banke, apribojama asmens veikimo laisvė, siekiant atgrasyti visuomenę nuo viešojo intereso gynimo.

Siekdami sustiprinti viešojo intereso apsaugą ir gynimą, pašalinti apribojimus, atimančius iš piliečių teisę ginti viešąjį interesą, ir apsaugoti juos nuo teisminio persekiojimo už šios savo konstitucinės teisės įgyvendinimą, konferencijos dalyvius prašome:

1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupę viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese teisiniam reglamentavimui parengti, nustatant, kad tokioje grupėje būtų ne mažiau kaip pusė atstovų nevyriausybinių organizacijų, turinčių visuomenės pasitikėjimą viešojo intereso gynimo srityje.

2. Minėtai darbo grupei suteikti įgaliojimus pasitelkti ekspertus, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus, kurie kvalifikuotai įvertintų esamą teisinę ir atitinkamą teisminę praktiką viešojo intereso srityje bei parengtų atitinkamų įstatymų pataisas:

- ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. (Teisė kreiptis gynybos į teismą);

- ABTĮ 40 str. 1 d. 7 p. (Neapmokestinami skundai, prašymai);

- CPK 49 str. (Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti bei šių subjektų teisė duoti išvadą byloje);

- CPK 83 str. 1 d. 5 p. (Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo);

- CPK 95 str. (Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės);

- BPK ir LR Asociacijų įstatymo (aiškiai atskiriant privataus, profesinio ir pilietinio intereso organizacijas) bei kitų teisės aktų pakeitimus ir papildymus.

3. Siekiant vieningos Lietuvos Respublikos teismų sistemos ir vienodos piliečių kasacinės teisės užtikrinimo, administracinių teismų sistemoje įteisinti kasacinę instanciją ir tuo tikslu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įsteigti Administracinių bylų skyrių.

4. Griežtinti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę, tuo tikslu keičiant ir papildant LR Baudžiamąjį kodeksą bei kitus įstatymus.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija pirmininkas Vytautas Budnikas

Lietuvos Helsinkio grupė Albertas Žilinskas

Lietuvos žmogaus teisių

gynimo asociacija pirmininkas Romualdas Povilaitis

Viešojo intereso gynimo institutas viceprezidentė Rasa Navickienė

Visuomeninė organizacija

„Žvėryno bendruomenė“ pirmininkė Danutė Jokubėnienė

Visuomeninė organizacija

„Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė

Nacionalinė žalingų įpročių

prevencijos taryba - prezidentas Alfonsas Čekauskas

VšĮ "Šeimos gynimo centras" pirmininkas Justas Subačius

Asociacija „Vienybės forumas“ pirmininkas Žilvinas Šumskis

Lietuvos žaliųjų judėjimo Aleksandras Kerpauskis

tarybos narys

Šeimos gynimo centras" Justas Subačius
pirmininkas