Komitetas apsvarstė ir bendru
sutarimu pritarė Įstatymo dėl 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos
sprendimo 2011/199/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 136 straipsnis, ratifikavimo projektui Nr. XIP-3638. Šiuo
sprendimu ES valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, leidžiama nustatyti
nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, kuris būtų naudojamas kilus būtinybei euro
zonos kaip visumos finansiniam stabilumui apsaugoti.
Komitetas svarstė Rinkliavų
įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1978 ir,
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos savivaldybių
asociacijos ir Vyriausybės pastabas bei Komiteto pasiūlymus, pasiūlė
pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti.
Posėdyje išklausyta
informacija dėl Lietuvos kaimo plėtros 20117-2013 m. programos priemonių
įgyvendinimo. Pažymėta, kad daugiausia paramos lėšų išmokėta pagal I krypties Jaunųjų
ūkininkų įsikūrimo bei Žemės ūkio valdų modernizavimo priemones. II kryptyje
didžiausias susidomėjimas buvo pagal
priemones Parama ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, Pirmas ne žemės ūkio
paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku.
Išklausius Žemės ūkio
ministerijos informaciją apie Komiteto 2012 m. sausio 4 d. sprendimo Nr.
110-S-1 įgyvendinimą, nutarta prie šio klausimo grįžti kituose komiteto posėdžiuose.
Komiteto nariai taip pat apsvarstė
ir pritarė Komiteto 2012 m. pavasario sesijos darbo planui.
Seimo Kaimo reikalų komitetas
svarstė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos kreipimąsi, kuriuo prašoma leisti
kaimo teritorijoje esančioms vidurinėms mokykloms turėti ne dvi, kaip nustatyta
mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių
specialiuose kriterijuose, o vieną vienuoliktąją klasę. Komitetas nusprendė
siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai atsižvelgti į Lietuvos kaimo
bendruomenių sąjungos nuomonę ir, siekiant išvengti didelio skaičiaus kaimo
mokyklų uždarymo, iki 2012 m. balandžio 5 d. pateikti Seimo Kaimo reikalų
komitetui siūlymus dėl Vyriausybės nutarimu patvirtintų Mokyklų, vykdančių
formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, Švietimo ir mokslo
ministro įsakymu patvirtintos Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos
vykdymo tvarkos bei Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo
metodikos tobulinimo.
Taip pat įvyko Bendras Seimo
Ekonomikos, Kaimo ir Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame buvo aptarta
Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje. Užsienio reikalų ministerijos
atstovė pristatė, kad derybos dėl Rusijos narystės PPO truko 18 metų ir
praėjusių metų gruodžio mėn. Rusija pasirašė stojimo į PPO protokolą. Tikimasi,
kad ratifikavus stojimo dokumentus, Rusija pilnateise PPO nare taps š. m.
liepos ar rugpjūčio mėn.
Pranešėja pažymėjo, kad
Rusijos narystė PPO Lietuvai duos teigiamą poveikį, pirmiausia dėl to, kad
mažėja dauguma importo muitų, bus nustatytas nediskriminacinis mokesčių,
rinkliavų, muitinių procedūrų taisyklių taikymas, suvienodinamos rinkliavos Rusijos
rinkoje ir kitos prekybos, transportavimo taisyklės. Tačiau svarbiausias
išskiriamas aspektas, kad tai prekyba su Rusijos Federacija tampa prognozuojama
ir planuojama.
Kalbėdama apie importo muitus,
pranešėja pažymėjo, kad bendras Rusijos visų taikomų muitų vidurkis mažėja nuo
10 proc. iki 7,8 proc., žemės ūkio produktų muito vidurkis nuo 13,2 proc. mažėja
iki 10,8 proc. (importo muitai mažėja gyvoms kiaulėms, pienui ir pieno
produktams ir kt. produktams).
Pažymėtina, kad nustatytos
atskiros tarifinės kvotos tik ES jautienos ir paukštienos įmonėms, o nuo 2020
m. naikinama kiaulienos didžiausio palankumo kvota ir nustatomas 25 proc.
importo muitas.