Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis priėmė stambiausių šalyje paukštynų, mėsos ir grūdų perdirbėjų bei kiaulių augintojų asociacijų vadovus. Įmonių, kurios gamina ir naudoja kombinuotus pašarus, vadovus neramina priimtas sprendimas, kad nustačius maisto produktuose bei pašaruose genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų, tokios įmonės turės mokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą 5 procentų dydžio įmokas nuo produkto vertės. Komiteto pirmininkas paaiškino, kad Seimo plenariniame posėdyje priimant Maisto įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIP-1177(4) keletas Seimo narių tokį pasiūlymą pateikė ir Seimas jam pritarė. Kilus abejonių ar šis pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos teisę buvo kreiptasi į Europos Teisės departamentą prie Teisingumo ministerijos dėl išvados. Šis departamentas nurodė, kad mokėti mokesčius už visus maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų produktų nepriklausomai nuo jų kiekio, yra ne tik kad nesuderinama su Europos Sąjungos teise, tačiau ir neatitinka teisinio reguliavimo aiškumo principo, todėl Seimas pavasario sesijoje turės peržiūrėti savo sprendimą.

Pasitarimo metu buvo diskutuojama apie trąšų ir pesticidų patekimo į šalies rinką reglamentavimą. E. Pupinis informavo, kad Kaimo reikalų komitetas sudarė darbo grupę Trąšų įstatymo projektui parengti ir ši grupė š. m. vasario 9 d. susirinks aptarti parengtą projektą. Taip pat, rengiamas Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, siekiant tiksliau reglamentuoti pesticidų panaudojimą ir sugriežtinti jų tranzito kontrolę. Pirmininkas nurodė, kad kartu reikia papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, siekiant sustiprinti administracinę atsakomybę už pesticidų naudojimo pažeidimus.

Šalyje sutriko stambių paukštynų ir kiaulininkystės kompleksų apsirūpinimas pašariniais grūdais. Paukštininkystės asociacijos prezidentas V. Tėvelis informavo, kad pastaruoju metu sparčiai auga pašarinių grūdų kainos, didėja grūdų eksportas, šalies ūkininkai stabdo jų pardavimą laukdami dar aukštesnių kainų. E. Pupinis pažymėjo, kad vienas iš galimų sprendimo būdų yra tai, kad žemės ūkio ministras K.Starkevičius tariasi su Ukrainos vadovais dėl pašarinių kukurūzų pardavimo Lietuvos įmonėms. Kita galimybė yra derėtis su Europos Komisija dėl importo muitų iš trečiųjų šalių panaikinimo, tačiau tai ilgas kelias ir neaišku, kaip per tą laiką šiose šalyse pakils grūdų kainos.

Pasitarimo dalyviai pritarė Vyriausybės iniciatyvai įvesti kasos aparatus maisto produktams turguose ir tikisi, kad tai bus veiksminga kontrolės sistema. Kartu atkreipiamas Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos dėmesys į griežtesnę paukštienos ir kiaušinių importo į Lietuvą kontrolę, kadangi kyla įtarimai, kad ši produkcija įvežama iš nesertifikuotų įmonių.

Paukštininkystės ir kiaulininkystės įmonių vadovai mano, kad Lietuvoje įtvirtinti daug griežtesni aplinkosaugos reikalavimai negu Europos Sąjungoje. Daug lėšų teko nukreipti tam, kad pagal ES reikalavimus būtų modernizuoti paukštynai, šiais metais įsigalioja nauji aplinkos monitoringo nuostatai, kurių diegimas pareikalaus papildomų išlaidų.

Komiteto pirmininkas E. Pupinis pažymėjo, kad yra gauta Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdžio rezoliucija, kuria siūloma ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų įgyvendinimą nukelti vėlesniam laikui. Komitetas artimiausiame posėdyje svarstys šią rezoliuciją ir Aplinkos ministerijai teiks pasiūlymus.

Pasitarimo dalyviai, atsižvelgdami į pastaruoju metu žiniasklaidoje kilusias diskusijas maisto saugos klausimais, mano, kad tikslinga būtų Seime surengti konferenciją sveiko ir saugaus maisto klausimais, kurioje mokslo įstaigų ir maisto kontrolės institucijų atstovai galėtų pateikti visuomenei daugiau teisingos informacijos apie GMO, maisto priedų, ekologinių produktų poveikį žmonių sveikatai.