2011 

 

                

Komitetas išklausė Statistikos departamento informaciją apie Visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus. Surašymo metu buvo surašyti visi žemės naudotojai, kurie gamina žemės ūkio produkciją. Iš viso 2010 m. surašymo metu buvo surašyti 200 tūkst. ūkių, buvo aiškus ūkių skaičiaus mažėjimas, tačiau jie tapo didesni. Vidutinis ūkio dydis padidėjo nuo 9 ha. 2003 metais iki 14 ha. 2010 metais.

Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, apsvarstė valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo aktualijas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius K. Maksvytis informavo, kad iki 2011 m. balandžio 1 d. yra parduota žemės ūkio paskirties žemės 104,6 tūkst. ha (šiais metais – 7,6 tūkst. ha). Iš viso 2011 metais iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo planuojama gauti apie 120 mln. lt įmokų į valstybės biudžetą (iš jų  - apie 90 mln. Lt už kaimo vietovėse numatomų parduoti 43,5 tūkst. ha).

Parduodamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą. Šiuos darbus atlieka viešuosius konkursus laimėję UAB „ Inreal”, UAB „ Census optimus“,  UAB „ Liturta” ir UAB „Ober-Haus“.

Kaimo reikalų komitetas posėdyje išnagrinėjo Šalčininkų rajono savivaldybės mero raštą dėl parduodamų valstybinės žemės sklypų vertės šiame rajone ir išklausė šios savivaldybės atstovus ir rajono ūkininkus. Jų teigimu, šiame rajone individualaus vertinimo būdu apskaičiuota parduodamos žemės ūkio paskirties žemės kaina, lyginant su apskaičiuota masinio vertinimo būdu vidutine jų rinkos vertę, nepagrįstai skiriasi 2 – 3 kartus.

Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, kuris turi teisę išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti įmonių, atliekančių turto vertinimą, kvalifikacijos atestatus.

Kadangi šis institutas jau vykdo patikrinimą dėl „Ober-Haus“ atlikto parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypų įvertinimo Švenčionių rajone, Komitetas nusprendė kreiptis į jį dėl analogiško patikrinimo ir Šalčininkų rajone.

Komitetas posėdyje priėmė sprendimą dėl žemės konsolidacijos ir kaimo plėtros planavimo, kuriuo pritarė kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (kompleksinių žemės ūkio ir kaimo plėtros projektų) tolesniam rengimui.

Kartu buvo pasiūlyta Vyriausybei apsvarstyti galimybę finansuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (kompleksinių žemės ūkio ir kaimo plėtros projektų) rengimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės konsolidacija“, o įmonėms (pvz., VĮ Valstybės žemės fondui), rengiančioms kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (kompleksinius žemės ūkio ir kaimo plėtros projektus), didesnį dėmesį skirti gamybos plėtros galimybių nustatymui (pvz., nustatant sanitarines apsaugos zonas ir numatant teritorijas žemės ūkio gamybos vystymui). Informacija apie sprendimo įgyvendinimą Kaimo reikalų komitetui turėtų būti pateikta iki š.m. rugsėjo 1 d.

Komitetas išklausė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovų informaciją apie 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės apsaugos pakeitimus, kurie liečia taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencijos klausimus. Didžiausia problema kyla dėl to, kad ratifikavus šią konvenciją, šalies žemės ūkyje būtų ribojamas ne tik azoto, bet ir fosforo kiekis. Numatoma, kad įterpiant į dirvą mėšlą, jame esančio fosforo kiekis neturi viršyti 25 kg/ha. Tai reikštų, kad terpiamo į dirvą mėšlo kiekis turėtų sumažėti per pusę, dėl to  mažėtų humuso kiekis ir blogėtų dirvožemio kokybė.  Aplinkos ministerija nagrinėja Baltijos jūros  regiono šalių patirtį apie naujų reikalavimų įgyvendinimą, kreipėsi į Helsinkio komisijos sekretoriatą dėl išsamesnės informacijos.

Komiteto nariai nusprendė, kad iki šios Konvencijos ratifikavimo Seime  tikslinga parengti reikiamus teisės aktus, kuriuos turėtų aprobuoti mokslo įstaigos.