Posėdyje išklausius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informaciją apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomą priimti pasiūlymai Vyriausybei: Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties terminą nuomininko prašymu nustatyti ilgesniam nei 10 metų terminui, be aukciono išnuomoto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, privalomai perskaičiuoti kas 3 metus, pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę suteikti žemės ūkio paramos subjektams, jei jie turi sąlyginių gyvulių skaičių (1 sąlyginis galvijas į 3 ha) arba jei žalienos sudaro ne mažiau, nei trečdalį bendro deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Taip pat, rekomenduota sukurti mechanizmą, užtikrinantį efektyvų nuomojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, susiejant žemės naudojimą su žemės ūkio gamybos plėtra bei išspręsti nenaudojamos asmeninio ūkio žemės klausimą.

Komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų atstovų informaciją apie žirgininkystės padėtį Lietuvoje ir valstybės paramos lėšų veislininkystei įsisavinimą. Posėdyje buvo konstatuota, kad Žemės ūkio rūmams perdavus paramos veislininkystei lėšų skirstymo funkciją, nebuvo suderinti žirgų veislininkystei skirtų lėšų paskirstymo kriterijai. Taip pat pažymėta, kad tolimesnė žirgininkystės plėtra turi būti vykdoma verslo pagrindais, didinant šios šakos pelningumą, kuriant efektyviai veikiančią kompleksinę veislinių žirgų įvertinimo ir pardavimo sistemą, vystant sportinės žirgininkystės infrastruktūrą, rengiant praktinio mokymo bazes.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad skiriant valstybei lėšas veislininkystei turi būti atliekama jų valstybinė priežiūra bei kontrolė. Kartu būtina išsaugoti vietinių arklių populiacijų genetinį potencialą bei gerinti arklių veislines savybes. Tuo tikslu numatoma sujungti UAB „Nemuno žirgynas“, UAB „Vilniaus žirgynas“ ir UAB „Sartų žirgynas“ bendroves į vieną bendrovę UAB ,,Lietuvos žirgynas.

Posėdyje pažymėta, kad pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai populiarėja atskiros žirginio sporto šakos, daugėja pavienių žirgų laikytojų, didėja žirgų skaičius, tačiau trūksta kvalifikuotų specialistų.

Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai, padėti parengti tikslesnius ir teisingesnius paramos veislininkystei lėšų skirstymo kriterijus dėl žirgų veislinės vertės nustatymo, kilmės knygų tvarkymo, žirgų varžybų-bandymų pravedimo ir kitų veislininkystės darbų. Taip pat atkreiptas Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų dėmesys į tai, kad ruošiant žirgininkystės specialistus turi būti glaudus ryšys tarp mokyklos, moksleivio ir darbdavio.