2011 m. liepos 12 d. Seimo, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis dalyvavo Briuselyje, Europos Parlamento rengiamoje diskusijoje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, kurioje dalyvavo Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros, ir nacionalinių parlamentų žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalus kuruojančių komitetų atstovai.
,,Vyko pakankamai aštrios diskusijos dėl BŽŪP ateities ir perspektyvų naujame, 2014-2020 metų finansiniame periode. Savaime suprantama, daugiausia klausimų kėlė, manau ir ateityje kels, tiesioginių išmokų paskirstymo tarp valstybių narių, metodika. Nors daugelio šalių atstovai supranta, kad išmokos turi vienodėti, tačiau kai kurios šalys, gaunančios kelis kartus didesnę paramą negu naujosios, nori, kad išmokų suvienodinimo procesas tęstųsi kiek įmanoma ilgiau. Tas, savaime suprantama, netinka naujosioms ES narėms. Taip pat daug klausimų kyla dėl taip vadinamo ,,žalinimo“ programų finansavimo, kurias ypatingai palaiko pietų ES šalys tikėdamos gauti kur kas didesnę paramą negu naujosios, nes žemės ūkio produktų gamyboje naudoja kur kas daugiau augalų augimą skatinančias ir nuo piktžolių ir kenkėjų apsaugančias priemones, todėl atsisakant šių priemonių gali mažėti derlingumas, kurį, anot jų, ir reikėtų kompensuoti“ – sakė E. Pupinis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pasisakydamas bendrame Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros ir nacionalinių parlamentų žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalus kuruojančių komitetų atstovų posėdyje pabrėžė, kad BŽŪP reformuoti būtina, tačiau BŽŪP „žalinimo“ priemonė pernelyg ambicinga ir gali pareikalauti labai daug finansinių resursų. „Suprasdami šios priemonės svarbą, mes turime įvertinti augantį maisto produktų poreikį, todėl būtina siekti teisingo balanso tarp apsirūpinimo paistu ir BŽŪP „žalinimo“ tikslų. Turint omenyje, kad tiesioginių išmokų lygis tarp valstybių narių vis dar labai skirsis, siūlymas taikyti papildomus tiesioginių išmokų elementus, tokius kaip „žaliasis" komponentas nėra pilnai pagrįstas“ – teigė E. Pupinis. Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad vienas prioritetinių BŽŪP reformos tikslų turi būti tiesioginių išmokų suvienodinimas, nes netolygi parama iškraipo situaciją rinkoje ir ilgainiui užprogramuoja ne priartėjimą prie vienodų gamybos sąlygų, o senųjų ES šalių ,,bėgimą” į priekį. Be to, pasak E. Pupinio, Europos Komisijos pateikti pasiūlymai dėl tiesioginių išmokų Lietuvai kelia didelį susirūpinimą, o siūlomas pereinamasis laikotarpis - net iki 2020 m. - siekiant suartinti valstybių narių tiesioginių išmokų lygius yra per ilgas.
Visi diskusijoje dalyvavę ES valstybių narių parlamentarai išreiškė savo šalių pozicijas pabrėždami BŽŪP svarbą. Posėdžio metu savo pozicijas išsakė ir kiti atsakingi pareigūnai.
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolo DE CASTRO pažymėjo, kad BŽŪP būtina reformuoti atsižvelgiant į ateities iššūkius. Komiteto pirmininko nuomone, ES žemės ūkio politika turi būti „žalesnė“, efektyvesnė ir teisingesnė.
Nuo liepos 1 d. ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos Senato Žemės ūkio komiteto pirmininkas Jerz CHRÓŚCIKOWSKI taip pat pritarė poreikiui reformuoti BŽŪP. Jis pažymėjo, kad reforma turi būti ne kosmetinė, o reikšminga, t. y. suvienodintos tiesioginės išmokos tarp valstybių narių, pati tiesioginių išmokų schema turi būti apskaičiuojama vadovaujantis objektyviais kriterijais.
Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Dacian CIOLOS pabrėžė, kad pagrindiniai BŽŪP reformos tikslai – ūkininko apibrėžimas, tiesioginių išmokų nustatymas pagal teisingus kriterijus bei tvaraus ir konkurencingo ūkininkavimo plėtra.
Europos Parlamento nario, rengusio pranešimą dėl BŽŪP iki 2020 m. Alberto DESSO teigimu, BŽŪP jau dabar yra tvariausia iš viso pasaulio žemės ūkio politikų, nes Europos Sąjungoje galioja aukščiausi standartai žemės ūkio ir maisto produktų kokybei. Pranešėjas pažymėjo, kad Europos Parlamento nuomone, finansavimo žemės ūkio sričiai turi būti išlaikytas dabartiniame lygmenyje, tačiau Europos Komisijos pateikta Daugiametė finansinė programa numato lėšų sumažinimą. Europos Sąjungoje yra 500 mln. vartotojų, kuriuos reikia aprūpinti maistu, todėl būtina suderinti tvarų ir tausojantį ūkininkavimą su maisto produktų poreikiu.
Diskusijai pirmininkavęs Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolo DE CASTRO pažymėjo, kad vyrauja plati nuomonių įvairovė dėl BŽŪP reformos aspektų, tačiau visi bendrai sutaria, kad BŽŪP turi būti tikra bendroji politika. Taip pat pirmininkaujantis pažymėjo, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai dabar tiek Europos Parlamentas, tiek nacionaliniai parlamentai turi daugiau galios priimant sprendimus ir laukia sunkiuos tolesnės diskusijos, kai Europos Komisija pateiks teisės aktus dėl BŽŪP reformos.
