2011 m. rugsėjo 26 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis dalyvavo Varšuvoje, Lenkijos Senato ir Sejmo rengiamoje konferencijoje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, kurioje diskutavo Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalus kuruojančių komitetų atstovai.
Pirmininkaujančios ES Tarybai Lenkijos atstovai griežtai pasisakė už esminę Bendrosios žemės ūkio politikos reformą. Pasak Lenkijos žemės ūkio ministro Marek Sawicki, dabartinė tiesioginių išmokų sistema priklauso ne nuo to ką gamina ūkininkas, bet kurios šalies ūkininkas jis yra. Reformuotos BŽŪP tikslas turi būti konkurencingumo tarptautinėje rinkoje gerinimas, didesnis orientavimas į rinkos poreikius, viešųjų gėrybių įtraukimas įskaitant maisto saugą ir tvarų ūkininkavimą. Deja, šiandieninė BŽŪP sistema kaip tik stabdo visos ES konkurencingumą sukurdama nelygias sąlygas Bendrijos viduje. Pavyzdžiui, šiandien tiesioginių išmokų dydžių skirtumas tarp šalių yra akivaizdus štai Baltijos šalių ūkininkai gauna 100 eurų už hektarą, lenkų - apie 200 eurų, tuo tarpų Pietų Europoje, ši suma yra iki 500 eurų teigė E. Pupinis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas konferencijoje pritardamas M. Sawicki pabrėžė, kad BŽŪP reformos prioritetas turi būti tiesioginių išmokų suvienodinimas, o ne papildomų elementų, kaip žalinimas, įtraukimas. Turint omenyje, kad tiesioginių išmokų lygis tarp valstybių narių vis dar labai skirsis, siūlymas taikyti papildomus tiesioginių išmokų elementus tam nukreipiant dideles lėšas, manau, nėra pilnai pagrįstas, nes jis gali stabdyti kur kas mažiau finansiškai remiamų Europos Sąjungos šalių žemės ūkio sektoriaus vystymąsi. Manome, kad kol nėra susitarta dėl bendro tiesioginio išmokų modelio, iš anksto neturėtų būti nustatomos ekologiškumo didinimui skiriamo finansavimo ribos pažymėjo E. Pupinis.
Be to, Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad Europos Komisijos numatomas pereinamasis laikotarpis siekiant suartinti ES valstybių tiesioginių išmokų lygius yra net tik per ilgas, bet net ir po pereinamojo laikotarpio Baltijos šalių tiesioginių išmokų dydis nuo didžiausių skirtųsi apie 2,5 karto. Taip pat E. Pupinis atkreipė dėmesį, kad rugsėjo pradžioje Lietuvoje susitikę Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos parlamentų Europos reikalų komitetų atstovai bendrai sutarė, kad svarbiausias žemės ūkio politikos reformos prioritetas turi būti skirtas tiesioginių išmokų sistemos, užtikrinančios sąžiningas ir teisingas konkurencines sąlygas visiems Europos Sąjungos ūkininkams sukūrimas.
Diskusijų metu aiškiai išsiskyrė senųjų ir naujųjų valstybių atstovų nuomonės į tiesioginių išmokų dydžius, nors dauguma ir pritaria, kad turime eiti link suvienodinimo.
Konferencijai pirmininkavęs Lenkijos Senato Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Jerz Chróścikowski pažymėjo, kad reforma turi būti ne kosmetinė, o reikšminga, t. y. suvienodintos tiesioginės išmokos tarp valstybių narių, pati tiesioginių išmokų schema turi būti apskaičiuojama vadovaujantis objektyviais kriterijais. Jau žinoma, kad Europos Komisija teisės aktų projektus dėl BŽŪP ateities pristatys spalio 12 d., todėl aršiausios diskusijos ir derybos tik prasideda.
